Rawpowders

Šiltine Indijoje užsikrėtusi kaunietė nėra sukėlėjo nešiotoja

Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog 14-metė kaunietė nėra vidurių šiltinės sukėlėjo nešiotoja.

Mergaitė, lydima tėvų, į ligoninės specialistus kreipėsi pernai gruodžio 13 d. Konsultacijos metu išsiaiškinta kad visa šeima, prieš savaitę buvo ką tik grįžusi iš kelionės po Indiją, kur mergaitė susirgo vidurių šiltine ir buvo gydyta.

Šeimos gydytojui rekomenduota 2 mėnesius po persirgtos ligos stebėti ligonio sveikatos būklę. Atsiradus sveikatos sutrikimų (nepastovūs viduriai), sukarščiavus, ištirti mikrobiologiškai ir nustačius ligos atsinaujinimą, hospitalizuoti.

Specialistai perspėja: sergantysis ar sirgęs vidurių šiltine  žmogus visada yra grėsmė aplinkiniams

Jeigu minėta mergaitė būtų sukėlėjo nešiotoja (tai dar gali paaiškėti po kartotinių tyrimų), yra didelė grėsmė užsikrėsti šeimos nariams per vadinamąjį buitinį kontaktą: pasinaudojus tualetu ir nenusiplovus rankų, pavyzdžiui, palietus durų rankeną, naudojantis tais pačiais virtuvės indais ir sukėlėjui patekus į virškinamąjį traktą.

Pasaulyje kasmet registruojama apie 17 mln. vidurių šiltinės atvejų ir apie 600 tūkst. mirties nuo šios infekcinės ligos atvejų.

Vidurių šiltinės susirgimo pradžioje simptomai ir būsena panaši į peršalimą: nedidelis karščiavimas, pilvo ir raumenų skausmas, pykinimas. Vėliau temperatūra kyla iki 39 laipsnių ir daugiau, atsiranda stiprus galvos skausmas, bendras silpnumas, apetito stoka, suretėja pulsas, užkietėja viduriai, gali būti ir viduriavimas, sausas kosulys, gali padidėti kepenys, blužnis, limfmazgiai, odoje atsiranda bėrimų.

Dažnai gali būti lengvų ir atipinių ligos formų. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių gali atsirasti žarnyne opos, dėl kurių gali būti kraujavimas iš žarnyno arba įvykti žarnos prakiurimas (perforacija). Žmogus gali mirti.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE