Šiaulių apskrityje daugėja užterštų šulinių

Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) specialistai informuoja, kad mieste ir apskrityje blogėja šachtinių šulinių vandens kokybė. Ypač atidžios turėtų būti besilaukiančios moterys, kurios vartoja šachtinių šulinių vandenį. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad tokioms moterims šachtinių šulinių vandens tyrimai atliekami nemokamai.

---

Šiaulių apskrityje 2009 m. ištirta 712 šachtinių šulinių, kurių vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Pasak ŠVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, beveik 52 proc. tyrimų buvo nustatytas per nitratų kiekis vandenyje ir beveik 20 proc. tyrimų buvo nustatyta mikrobinė tarša.

Tyrimų analizė rodo, kad Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis vandenyje 2009 m. buvo rastas Akmenės, Pakruojo ir Joniškio rajonų šachtiniuose šuliniuose. Šių rajonų šulinių vandenyje nitratų buvo  nuo 405 mg/l iki 460 mg/l. Taigi leistina, kad 8-9 kartus viršija leistiną nitratų koncentraciją geriamajame vandenyje, kurį vartoja nėščiosios ir kūdikiai, viršijama 8 – 9 kartus. Kelmės, Radviliškio rajonų šachtinių šulinių vandenyje dažna mikrobinė tarša (20 – 30 proc. tyrimų metu nustatyta bakterija E.coli), – teigia Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.

Nitratai ypač pavojingi nėščiosioms, naujagimiams ir kūdikiams pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Kūdikiams apsinuodijus nitratais sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Nitratai, virtę nitritais, žmogaus organizme hemoglobiną, kuris aprūpina organizmą deguonimi, paverčia methemoglobinu. Vystosi vidinis deguonies badas. Kai methemoglobino koncentracija kraujyje pasiekia 10 proc., pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai – kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, mėlynuoja oda bei gleivinės, nesuteikus pagalbos, ištinka traukuliai, kūdikis gali net mirti.

Būtina žinoti, kad besilaukiant ir jau auginant kūdikį naudoti neištirtą šachtinio šulinio vandenį pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Ypač tai aktualu šiais metais, kai daugelis rajonų nukentėjo nuo potvynių. Patariame, kol nebus gauti vandens tyrimo rezultatai su specialisto išvada, ar galima vandenį vartoti, būtina apsirūpinti fasuotu geriamuoju vandeniu. Reikia priminti, kad kūdikių maistui negalima pirkti bet kokio fasuoto vandens. Būtina atkreipti dėmesį į etiketėje pateiktą informaciją – joje turi būti pažymėtos nitratų, nitritų, natrio ir vario koncentracijos, atitinkančios kūdikių maistui skirto vandens reikalavimus. Čia reiktų akcentuoti kūdikių maitinimo krūtimi svarbą, bent jau iki 6 mėnesių. Taip išvengiama rizikos naudoti vandenį, ruošiant kūdikiams pieno mišinius, – sako J. Karalevičienė. Dažnai pamirštama, kad nitratai kenksmingi ne tik vaikams. Nuolat vartojant nitratais užterštą vandenį, kyla grėsmė ir sveikiems suaugusiems žmonėms. Suaugusiųjų  organizmui nitratai labiau pavojingi ne dėl methemoglobinemijos galimybės, o dėl nitritų jungimosi su aminais, dėl ko susidaro kancerogeniški junginiai: nitrozaminai bei nitrozamidai. Taigi atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis. Toksiniam nitratų poveikiui ypač jautrūs žmonės, turintys tam tikrų fermentų deficitą, senyvo amžiaus žmonės, vaikai, sergantys infekcinėmis ligomis, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ligomis, anemijomis.

Besilaukiančioms moterims bei šeimoms, auginančioms kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, šulinio vandens tyrimai atliekami nemokamai. Norint išsitirti šulinio vandenį, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pateiks prašymą teritorinei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigai. Šachtinio šulinio vandens tyrimą atliks ir informaciją vartotojui pateiks profesionalūs laboratorijos ir visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Kol nebus aiškus vandens tyrimo rezultatas, vartoti šulinio vandens nerekomenduojama.

Pasak Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos J. Karalevičienės, pasitaiko atvejų, kai informacija apie nėščiąją ar kūdikį vartojančius šulinio vandenį, teritorines visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas pasiekia per vėlai, tik įtarus vaiko apsinuodijimą nitratais, kai jis  patenka į reanimacijos skyrių. Siekiant išvengti tokių rizikingų situacijų, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat ir privatūs gydytojų kabinetai, privalo nuolat rinkti ir teikti informaciją teritorinėms visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus, kurie maistui naudoja šachtinių šulinių vandenį.

Šulinio valymas
• Išsemkite šulinio vandenį, įsitikinkite, ar sandarūs rentiniai (esant reikalui, užsandarinkite plyšius tarp rentinių). Pakeiskite šulinio dugno dangą: iškabinkite 0,5 metro dumblo, pripilkite žvyro ar smėlio su skalda. Rentinius nuplaukite 5 proc. chlorkalkių arba 3 proc. kalcio hipochlorito tirpalu, paskui – švariu vandeniu.
Vandens dezinfekavimas
• Kai šulinys po valymo prisipildo vandens, jį dezinfekuokite. Vandens dezinfekcijai reikalingas aktyviojo chloro kiekis yra 100–150mg/l arba 100–150g/m³. Pagal vandens lygį šulinyje apskaičiuokite dezinfekcijos preparato kiekį, preparatą pasverkite ir išmaišykite nedideliame kiekyje vandens iki vientisos masės, praskieskite ir supilkite į šulinį. Gerai kibiru išmaišykite vandenį šulinyje ir šulinį uždarykite 6 valandoms. Po to, jeigu  nesijaučia kvapo, į šulinį  papildomai įpilkite 1/3 apskaičiuoto preparato kiekio ir dar 3 – 4 valandoms uždarykite šulinį. Praėjus šiam laikui, šulinio vanduoturi būti  išsemiamas. Vandens dezinfekcijai galima naudoti ne tik chloro preparatų miltelius, bet ir skystus preparatus (pvz., natrio hipochlorito koncentratą). Šie preparatai naudojami pagal gamintojų pateiktas instrukcijas. Naujai prisirinkusį vandenį jau galima tirti. Dezinfekcijos metu vandenį naudoti griežtai draudžiama – tai pavojinga sveikatai.
• Šulinio vandenį gerti ar naudoti maisto gaminimui galima tik patikrinus, ar jame esančių komponentų, veikiančių žmonių sveikatą, kiekiai neviršija higienos normos. Kiekvieną pavasarį, nutirpus sniegui, rekomenduojama ištirti šulinio vandens kokybę laboratorijoje.

Daugiau informacijos suteiks:

Jūratė Karalevičienė
Šiaulių visuomenės sveikatos centro
Visuomenės sveikatos saugos  skyriaus vedėja
el. p. jurate.karaleviciene@siauliai.vvspt.lt
tel. (8 41) 59 63 75

Reda Ulinskaitė
Šiaulių visuomenės sveikatos centro
Darbo organizavimo skyriaus
vyr. specialistė (ryšiams su visuomene)
el. p. reda.ulinskaite@siauliai.vvspt.lt
tel. ( 8 41) 59 63 83