Šiandien – Europos vartotojų diena

„Vienas pagrindinių 10-ies Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių visuomenės sveikatos centrų veiklos tikslų – pagal kompetenciją ginti vartotojų teises visuomenės sveikatos saugos ir paslaugų kokybės požiūriu”, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas.. Pasak viceministro, kontroliuojamos fizinių ir juridinių asmenų asmens sveikatos priežiūros, švietimo, stacionarių globos ir slaugos įstaigų vartotojams teikiamos paslaugos, kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų, saunų, sporto klubų veikla, policijos areštinių bei laisvės atėmimo vietų, privačių juridinių asmenų, valstybės įmonių, savivaldybių įmonių, viešųjų įstaigų, užsienio valstybių juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, gaminančių skirtus liestis su maistu ir kosmetikos gaminius, veikla. Taip pat tikrinama ir kita fizinių ir juridinių asmenų veikla, galinti turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, kurios saugos kontrolė nėra pavesta kitoms viešojo administravimo institucijoms (vaikų vasaros ir poilsio stovyklos, interneto kavinės bei interneto prieigos taškai, laidojimo paslaugas teikiantys objektai, radiotechniniai objektai ir kt.).

Jeigu vartotojas mano, kad jam buvo suteiktos netinkamos kokybės kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų, apgyvendinimo paslaugos ir, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, vartotojas pirmiausia turi kreiptis į paslaugų teikėją (žodžiu) ir nurodyti savo reikalavimą.

Vartotojas gali reikalauti:
– netinkamos kokybės paslaugą pakeisti tinkamos kokybės paslauga,
– pašalinti nekokybiškai suteiktos paslaugos trūkumus,
– sumažinti nekokybiškos paslaugos kainą,
– suteikti informaciją apie teikiamą paslaugą,
– nutraukti paslaugos teikimo sutartį.

Jeigu paslaugų teikėjas netenkina vartotojo žodžiu pateiktų reikalavimų, vartotojas privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus.

Paslaugų teikėjas, nesutikdamas su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą.

Jeigu paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimų ar nepateikia atsakymo į raštišką paslaugų vartotojo kreipimąsi, vartotojas turi teisę kreiptis į visuomenės sveikatos centrą apskrityje.

Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Žin., 2007, Nr. 12-488) nuostatomis vartotojai turi teisę:
1) savo nuožiūra įsigyti paslaugas (pasirinkti paslaugų teikėją);
2) įsigyti saugias, tinkamos kokybės paslaugas;
3) gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie teikiamas paslaugas;
4) gauti informaciją apie savo teisių įgyvendinimo ir gynimo tvarką;
5) į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą;
6) kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą;
7) jungtis į vartotojų asociacijas;
8) į švietimą vartojimo srityje;
9) į ekonominių interesų apsaugą.

Vartotojai turi ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

Paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją. Prieš sudarant paslaugų teikimo sutartį (žodžiu ar raštu), paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su:
– teikiamų paslaugų prigimtimi,
– paslaugų teikimo sąlygomis,
– paslaugų kaina,
– paslaugų teikimo terminais,
– galimomis pasekmėmis,
– kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

Paslaugų teikėjas privalo paslaugų vartotojui teikti informaciją apie siūlomą paslaugą tokiu būdu, kad vartotojas galėtų įvertinti su paslauga susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą laiką. Su nurodyta informacija turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje (paslaugų teikimo vietoje) ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje.

Paslaugų vartotojas turėtų atkreipti dėmesį į tai, ar paslaugų teikėjas :
– naudoja vienkartinius, dezinfekuotus, sterilius įrankius (vienkartiniai ir sterilizuoti daugkartiniai instrumentai, naudojami teikiant grožio paslaugas, išpakuojami klientui matant),
– pakartotinai nenaudoja vienkartinių instrumentų,
– naudoja švarius, kitiems vartotojams nenaudotus, ar vienkartinius užtiesalus, apdangalus, rankšluosčius arba popierines juosteles bei servetėles,
– paviršius, prie kurių tiesiogiai (oda, plaukai) liečiasi paslaugų vartotojas teikiant jam grožio paslaugą, dengia vienkartiniu užtiesalu arba valo ir dezinfekuoja po kiekvieno paslaugų vartotojo,
– suteikia informaciją apie riziką, susijusią su paslaugų teikimu, galimas komplikacijas, tolesnę kūno vietų priežiūrą (tatuiravimo, papuošalų vėrimo paslaugos),
– laikosi asmens higienos reikalavimų (plauna rankas muilu ir vandeniu prieš pradėdamas ir baigęs teikti paslaugą, prieš užsimaudamas ir nusimovęs pirštines,
– prieš teikdamas paslaugas, kurių metu pažeidžiama oda ar gleivinė, prieš dirbdamas steriliais instrumentais dezinfekuoja rankas,
– teikdamas paslaugas, kurių metu pažeidžiama oda ar gleivinė, mūvi vienkartines pirštines ir jas keičia po kiekvieno paslaugos vartotojo ir t.t..

Paslaugų vartotojui pareikalavus, privaloma pateikti informaciją apie naudojamus instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos būdus, naudojamus kosmetikos gaminius, dažus, papuošalus.