Lietuvoje pradedamas kurti trumpalaikės globos, vadinamų „atokvėpio”, ir dienos socialinės globos paslaugų tinklas pagyvenusiems, neįgaliems asmenims. Pirmas toks centras jau metus veikia Vilniuje, Fabijoniškių pensionate. Jame kasdien gali lankytis 30 Alzheimerio ar kitomis senatvės psichikos ligomis sergančių asmenų. Tačiau šiuo metu čia yra užregistruoti tik 19 asmenų. Dienos centro steigėjai mano, kad žmonės vis dar gėdijasi negalios ištiktus artimuosius atiduoti specialistų globai arba yra įsitikinę, kad į tokias įstaigas neįmanoma patekti.
Tikslas – grąžinti artimuosius į darbo rinką
Vilnietis Andrius su seserimi mamą į Vilnių iš Kretingos parsivežė tuomet, kai jai buvo diagnozuota Parkinsono liga. Mamos būklė prastėjo greitai ir per porą metų moteriai prireikė specialios priežiūros, kurios nei pats Andrius, nei jo dirbanti sesuo negalėjo pasiūlyti. Todėl mama kankinosi namuose užrakinta ir vis prašydavo: „Leiskit man išeiti arba atiduokit į kokius senelių namus, kad bent turėčiau su kuo bendrauti”.
„Mama jau visai neprognozuojama, mes su seserimi pasikeisdami žiūrim, o čia, pasirodo, laisvų vietų yra, – Alfa.lt pasakojo Fabijoniškių dienos centre sutiktas Andrius. – Mamai vienai namie tikrai labai sunku, anksčiau dar katiną turėjo, jis numirė, tai savaitę verkė, nevalgė. Čia ji gal atsigautų, nes turėtų su kuo bendrauti.”
Centro direktorė Vilija Suveizdytė patvirtina, kad žmonės, lankantys šį centrą, tarsi bendruomenė – jiems patiems geriau tarp žmonių, nei namie užrakintiems, nes taip dažniausiai yra priversti elgtis tokių ligonių artimieji.
„Žmonės neturi galimybių apskritą parą rūpintis sergančiais artimaisiais, – pasakoja V. Suveizdytė. – O senatvės dimensijas turintys asmenys neprognozuojami. Gali pro langą iššokti, gali pradėti valgį namie ruošti, pamiršti, kad tai daro ir namus sudeginti. Todėl kažkas iš šeimos turi užsiimti priežiūra. Mūsų šio projekto tikslas – gražinti artimuosius į darbo rinką, tam buvo skirti ir europiniai pinigai.”
Fabijoniškių pensionato dienos Centro steigimui 2005 m. skirta iš viso 1 197,44 tūkst. litų iš jų Europos regioninės plėtros fondo parama – 957,96 tūkst. litų ir bendrojo finansavimo lėšos – 239,49 tūkst. litų. Dar 135 tūkst. litų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė.
Pagal projekto reikalavimus Savivaldybė užtikrina ir tolesnį šio centro finansavimą, mažiausiai penkerius metus negali būti keičiamas jo veiklos pobūdis.
Šiuo metu čia dirba 11 specialistų, tarp kurių ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir gydytojas-psichiatras bei kineziterapeutas.
Sąlygos puikios
Įsitikinusiems, kad psichikos negalią turintiems asmenims skirtas globos įstaigas galima vadinti geriausiu atveju prieglaudomis, siūlome kelias Fabijoniškių dienos centro nuotraukas ir trumpą ekskursiją.
Centras įsikūręs viršutiniame Fabijoniškių pensionato aukšte šiuolaikiškai įrengtose 500 kvadratinių metrų ploto patalpose. Alzheimerio ar kitomis senatvės psichikos ligomis sergančius vilniečius centras priima kasdien. Darbuotojai važiuoja jų į namus nuo 7 val., paskutinį globotinį iš centro išleidžia ne vėliau kaip 19 val.
Pirmiausia čia atlydėjusi direktorė V. Suveizdytė patikina, kad visi lankytojai saugūs, nes rakinamos ne tik pačios centro patalpos, bet ir rūbinė, kurioje kiekvienas pacientas turi po atskirą spintelę. Įėję pro duris patenkame į holą, kur, pasak direktorės, rytais centro gyventojai gali skaityti laikraščius, žiūrėti televizorių, bendrauti.
Čia pat ir virtuvė-valgomasis, kur tris kartus per dieną maitinama specialiai paruoštu maistu. Toliau – poilsio ir užsiėmimų kambariai.
Tiesa, poilsio kambariuose įrengtos tik penkios lovos. Eglė Gylytė-Venckienė, Dienos centro vyr. socialinė darbuotoja, Alfa.lt pasakoja, kad užsiėmimų kambarių yra ne vienas.
„Kai lankytojų būna daugiau – jie susiskirsto į skirtingus kambarius, – sako E. Gylytė-Venckienė. – Užsiėmimų pobūdis suskirstytas pagal savaitės dienas. Pirmadienį – loginės užduotys, antradieniais piešiam, karpom iš popieriaus, trečiadieniais kepam sausainius ar pyragus, ketvirtadieniais veliam veltinius, tai labai mūsų lankytojams patinka.”
Apskritai, centro darbuotojai stengiasi, kad lankytojai būtų užimti visą laiką. „Mes juos stengiamės judinti, todėl ir lovas turime tik penkias tiems, kurie labai prastai jaučiasi, – pasakoja socialinė darbuotoja. – Viena problemų, su kuria susiduria tokių ligonių artimieji – jie nemiega naktimis. Todėl mūsų tikslas juos nuvarginti per dieną, kad naktį užmigtų.”
Laisvų vietų tebėra
Nors vienu metu šiame centre gali lankytis 30 pacientų, šiuo metu tėra užregistruoti 19. Fabijoniškių dienos centro direktorė V. Suveizdytė mato kelias priežastis, kodėl žmonės neskuba naudotis jų teikiamomis paslaugomis.
„Pirma, tai visiškai nauja paslauga Lietuvoj, – svarsto direktorė. – Anksčiau juos ligoninėse gydė, ir tai buvo paprasčiau artimiesiems – nuėjai pas gydytoją ir rytoj pat paguldė. Čia reikia įveikti visą biurokratinį mechanizmą ir tai užtrunka apie mėnesį.
Antra priežastis – stigma, gėda, kad yra toks žmogus. O kai ką sustabdo tai, kad reikia kažkiek mokėti, nors tai nedaug – nuo 10 iki 50 procentų paties ligonio gaunamų pajamų (dažniausiai pensijos ir slaugos pašalpos). Dar priežastis – atvažiavo žmogus iš Antakalnio sako: tėvuką reikia suruošti, kad galėčiau į Jūsų centrą atiduoti. Kas tai padarys, ryte nėra tam laiko, tai tegul būna namie užrakintas.”
Beje, galimų centro globotinių amžius nėra ribojamas – yra ir 60-mečių, ir jau per 80 perkopusių senolių. Svarbiausia atlikti visus formalumus.
Reikia turėti kantrybės
Patekti į Fabijoniškių pensionato dienos centrą galima sutvarkius reikalingus dokumentus. „Kadangi mūsų globotiniai moka daugiausia 200 Lt., o jų išlaikymo kaina gerokai didesnė, natūralu, kad skirtumą dengianti Savivaldybė atidžiai svarsto kiekvieną prašymą, – mano direktorė V. Suveizdytė. – Pirmiausia reikia iš gydytojo gauti 27 formą, tada su ja eiti į Seniūniją pagal gyvenamąją vietą. Popieriai apkeliauja kabinetus ir maždaug po mėnesio mes gauname sprendimą.”
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad senyvo amžiaus žmonės, kuriems yra nustatytas nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros dėl psichinių ar proto sutrikimų poreikis, tokia paslauga, kokia teikiama Fabijoniškių pensionato dienos centre, yra iš dalies finansuojama valstybės lėšomis.
„Vidutinės vieno žmogaus tokio tipo centruose išlaikymo išlaidos yra 1200 Lt – 2000 Lt per mėnesį, skaičiuoja D. Buivydaitė. – Socialinės paslaugos yra mokamos, jei šias paslaugas gaunantis asmuo turi finansines galimybes mokėti. Už dienos socialinę globą yra mokama atsižvelgiant į tai, kokios yra gavėjo pajamos. Jei asmuo gyvena vienas ar šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio (855 Lt), mokama iki 20 proc. to žmogaus pajamų, o jei gyvena šeimoje, kurios pajamos viršija nustatytą dydį – iki 50 proc. pajamų.”
Pasak D. Buivydaitės, Fabijoniškių pensionato dienos centras buvo vienas pirmųjų tokių centrų šalyje. Tačiau šias paslaugas ketinama plėsti, nes jų poreikis auga.
„Ypač tai aktualu didžiųjų miestų gyventojams, kur yra didesnis skaičius gyventojų, suaugę vaikai iš įvairiausių Lietuvos vietovių į sostinę atsiveža ir nebegalinčius savarankiškai gyventi tėvus, – pasakoja D. Buivydaitė. – Manau, kad vien Vilniuje tokių centrų poreikis yra kur kas didesnis, nei yra dabar. Mūsų žiniomis, šiuo metu Lietuvoje veikia keturi senyvo amžiaus žmonių dienos socialinės globos centrai. Be to, pagyvenusiems žmonėms socialinės paslaugos teikiamos ir bendruomenės centruose, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 90, dienos centruose neįgaliesiems (jų yra apie 90).”
Visą informaciją apie tai, kaip patekti į Fabijoniškių pensionato Dienos centrą galima rasti www.senoliai.lt
