Gelbėdama Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ir Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligonines Vyriausybė įkišo ranką į mokesčių mokėtojų kaupiamą Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF). Bet tai prieštarauja Sveikatos draudimo įstatymui, kuris numato, kokiais tikslais gali būti naudojami PSDF pinigai.
Skolos – dešimtys milijonų
Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė aiškino, kad, Vyriausybei patikslinus PSDF lėšų paskirtį, bus remiamos tik tos šalies ligoninės, kurių keičiama nuosavybės forma.
Ši pagalba bus skiriama gydymo įstaigoms, kurių kreditorinių skolų skirtumas tarp pajamų ir išlaidų šių metų liepos mėnesį sudarė ne daugiau kaip 2 mln. litų.
Be to, parama bus teikiama iš dalies – grąžinamos skolos, susijusios su vaistais, pacientų maistu, komunalinėmis paslaugomis, medikų algomis.
Tokius kriterijus šalyje atitinka tik dvi ligoninės.
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, kurios steigėjas anksčiau buvo sostinės savivaldybė, priklausys Sveikatos apsaugos ministerijai. Šios ligoninės skolos siekia apie 16 mln. litų.
Dar labiau skolų (net 23 mln. litų) kilpa veržia Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninę. Vykdant gydymo įstaigų pertvarką, šios ligoninės nauju steigėju taps Alytaus savivaldybė.
Tačiau valstybė neprisiima skolų, kurios yra susijusios su ligoninių statybos, montavimo ar rekonstrukcijos darbais, taip pat medicinos įrangos pirkimu.
„Manau, ligoninėms suteikta parama, kurią jos gaus iš PSDF, bus svarbi, nes leis joms atsiskaityti už pernai tiektą elektrą, šilumą, vaistus.
Tai – vienkartinė akcija, susijusi su apskričių reforma. Tokio reiškinio kaip nuolatinis skolų dengimas nėra”, – tikino J. Kumpienė.
Vis dėlto viceministrė sutiko, kad būtų naudingiau netaikyti išimčių, didinti įkainius už paslaugas ir sudaryti visoms ligoninėms vienodas sąlygas – taip jos galėtų užsidirbti.
Įžvelgė absurdą
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidento Dalio Vaigino įsitikinimu, Vyriausybės nutarimas yra ydingas, nes remiant vienas ligonines, o iš kitų atimant skatinama nesąžininga konkurencija.
„Tokia valstybės pagalba atima norą gydymo įstaigoms gerai tvarkytis, dirbti be skolų.
Absurdiška, kad neskatinamos ligoninės, kurios net sunkmečiu gerai dirba, o tos, kurios nesugeba ūkininkauti, sulaukia privilegijų”, – teigė D. Vaiginas, vadovaujantis Anykščių ligoninei.
Išlaidavo, bet nenukentės
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento Stasio Gendvilio manymu, PSDF pinigai negali būti naudojami ne pagal paskirtį.
Juolab kad Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ir Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninių finansiniai įsipareigojimai yra susiję ne tik su gydymo paslaugų teikimu, bet ir su pastatų renovavimu, medicinos įrangos, baldų įsigijimu, kitais pirkiniais.
„Manau, šių ligoninių steigėjai elgėsi neūkiškai, neatsakingai. Į skolas buvo klimpstama ir dėl išlaidavimo”, – teigė S. Gendvilis.
Šiuo metu iš 190 šalies gydymo įstaigų 119 susiduria su finansiniais sunkumais, nes jų išlaidos pranoksta pajamas.
Kitais metais lengvesnio gyvenimo ligoninėms irgi niekas nežada. Jau dabar aišku, kad PSDF lėšų pritrūks geros kokybės gydymo paslaugoms, medikų algoms, ligoninių infrastruktūros poreikiams.
„Manau, Vyriausybės nutarimas gelbėti tik dvi ligonines, kai kitos irgi kapstosi skolose, yra absurdiškas.
Iš to paties vargano biudžeto, skirto sveikatos apsaugai, bus dar papildomai nusiurbiamos lėšos”, – išrėžė S. Gendvilis.
Kas lėmė skolas?
Nors 2009-uosius Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė baigė turėdama 130 tūkst. litų pelno, dabar jos skola siekia apie 16 mln. litų.
Dalį skolos sudaro finansiniai įsipareigojimai už medicinos įrangą, nes sostinės savivaldybė neįstengia atsiskaityti.
Kiekvieną mėnesį po 50 tūkst. litų ligoninei tenka mokėti už atnaujintus liftus, nes senieji kėlė grėsmę ligoniams ir personalui. Kol kas tik svajonė šioje ligoninėje – ir naujas priėmimo skyrius ar oro kondicionieriai operacinėse.
Šios ligoninės direktorius Leonardas Streikus aiškino, jog prastą finansinę padėtį lėmė objektyvios priežastys: „Iki 2008 metų koeficientas, pagal kurį buvo skaičiuojama bazinė įkainio vertė, siekė litą, 2009-aisiais – jau 0,89 lito, o šiemet iki spalio nukrito iki 0,81 lito.
Per pirmąjį šių metų pusmetį už paslaugas iš Ligonių kasos gavome 6 mln. litų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Dar labiau mažinti algų negalime ir nenorime, nes medikų darbas mūsų ligoninėje – sunkus.”
Bankroto nebijo
Kokią išeitį mato šios Vilniaus ligoninės vadovas?
Pirmiausia sumokėti algas medikams, mokesčius „Sodrai” ir pajamų mokestį, atidėti mokėjimo terminus už vaistus, remontą, ligonių maitinimą.
Esą taupiai gyvenant per pusmetį arba metus tų skolų nebeliktų.
L. Streikus mano, kad Vyriausybė galėtų padengti tik pradelstas skolas, tai būtų didelė parama, nors ji siektų apie 1-1,5 mln. litų.
„Jeigu mūsų niekas negelbėtų, mes nežlugtume, nesame prasiskolinusi arba bankrutuojanti ligoninė. Tokia pagalba praverstų tik ligoniams, patys neprisidurtume nė lito prie algų”, – dėstė ligoninės direktorius.
Neskuba perimti turto
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai darbuotojams ir tiekėjams sudaro daugiau nei 17 mln. litų, o ilgalaikiai – per 5 mln. litų.
Tai – likusios išlaidos už septyneriems metams išperkamosios nuomos būdu įsigytus magnetinio rezonanso ir kompiuterinį tomografus.
Būtent dėl šių skolų kol kas neįgyvendintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos dar gegužės 27 dieną priimtas sprendimas – nuo liepos 1-osios perimti apskrities ligoninės steigėjo funkcijas ir valstybės turtą.
Rugsėjo 30-ąją darbą baigusi Alytaus apskrities viršininko administracijos likvidavimo komisija ligoninės dokumentus perdavė Sveikatos apsaugos ministerijai.
Atsisakė viešųjų pirkimų
Buvusį S. Kudirkos ligoninės direktorių Jurgį Krasnicką pernai gruodį pakeitęs Artūras Vasiliauskas pripažino, kad jau anksčiau šiai gydymo įstaigai reikėjo bandyti gyventi taupiau.
Iki šiol abejojama, ar esant sudėtingai ekonominei situacijai vertėjo įrenginėti ligoninėje skalbyklą, nors patiems skalbti gerokai pigiau, be to, jau porą metų gulėjo nupirktas sterilizatorius.
„Jau buvome priversti atsisakyti visų viešųjų pirkimų, ligoninės remonto darbų. Bet nenumatytų išlaidų nuolatos atsiranda.
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos skirto mokėjimo už suteiktas paslaugas šiais metais ligoninės biudžetas jau sumažėjo beveik 5 milijonais litų, o pernai – 3 milijonais litų”, – guodėsi A. Vasiliauskas.
