Rawpowders

Sėkminga spindulinė terapija: Irina išbandė optinę paviršiaus kontrolės metodiką ir vos nepradėjo kalbėtis su linijiniu greitintuvu

Spindulinė terapija

Irina į švitinimą ėjo tarsi SPA salonui nusiteikusi. „Mažiausiai žmonėms pažįstama spindulinė terapija, apie ją dar daug mitų, neteisingų įsivaizdavimų, internete rasite tik blogus įspūdžius po gydymo“, – sako Irina Tuminienė, šiuo metu tęsianti krūties vėžio gydymą biologine terapija. Kas naujo spindulinės terapijos srityje? „Pagrindinis proveržis yra saugus spindulinės terapijos derinimas su taikinių terapija ar imunoterapija, o saugus spindulinio gydymo realizavimas yra kiekvieno gydytojo radioterapeuto pagrindinis rūpestis. Dar vienas labai svarbus dalykas – nebeatliekame krūties vėžiu sergančioms pacientėms  žymėjimų odoje, vadinamųjų tatuiruočių. Spinduliavimo plotas fiksuojamas pasitelkus optinę paviršiaus kontrolės metodiką“, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė radioterapeutė Rita Steponavičienė.

Ketvirtadalis gydymo sėkmės priklauso nuo žmogaus

Irinai Tuminienei, praėjusiai visą krūties vėžio gydymą Nacionaliniame vėžio institute – chirurgiją, chemoterapiją ir spindulinę terapiją, šiuo metu tęsiama biologinė terapija. „Diagnozuota liga buvo pagal mamografinės patikros programą. Gavau siuntimą pas onkologus atlikti biopsiją, kuri parodė, kad krūties navikas yra agresyvaus tipo, trejopai neigiamas ir sparčiai vystosi. Buvo nuspręsta pradėti nuo operacijos. Po operacijos paaiškėjo, kad navikas trečios stadijos, navikas jau išplitęs, išėmė 24 limfmazgius, 12-oje rado piktybinių ląstelių. Praktiškai iš pirmos stadijos perėjau į trečią. Nuspręsta taikyti medikamentinį sisteminį gydymą, po to – spindulinį, taip pat bus skiriami hormonų blokatoriai“, – pasakoja Irina.

Pasak moters, mažiausiai žmonėms pažįstama spindulinė terapija, apie ją dar daug mitų, legendų, neteisingų įsivaizdavimų, internete tik blogi įspūdžiai po gydymo. „Prieš pradedant spindulinę terapiją atėjau į konsultaciją. Sužinojau, jog tatuiruotės nebedaromos. Atliko kompiuterinę tomografiją, priklijavo lipnia juosta aparatą, pribraižė ir įspėjo, kad tik duše nenusitrintų ta juostelė. Vis galvojau, kad čia ir yra ta tatuiruotė…

Pasakysiu atvirai, buvau atlikusi namų darbus, kad spindulinės terapija praeitų sėkmingai. Esu mokytoja, kruopšti natūra. Aš daug skaičiau, mano navikas buvo kairėje krūtyje – čia ir širdis. Žinojau, kad tokiais atvejais spindulinės terapijos procedūros susijusios su kvėpavimo sulaikymu. Tad dariau kvėpavimo gimnastiką, bandžiau skaičiuoti, kiek galiu išbūti įkvėpusi ir sulaikiusi kvėpavimą, ir iškvėpusi sulaikiusi kvėpavimą. Skaičiavau sekundes, treniravausi. 20 sekundžių reikia sulaikyti kvėpavimą. Žiūrėjau Youtube kaip viskas vyksta. Prisitreniravau taip, kad švitinimo metu sesutės stebėjosi – kaip Jūs taip galite kvėpuoti.?… Na, tikrai buvau pasiruošusi. 

Pati procedūra su kvėpavimo sulaikymu trunka 8-9 minutes. Pirmą kartą užtruko ilgiau, o po to – rutiniškai. Juosteles nuėmė po pirmos procedūros. Aš sunerimau, kaip matysite, kur švitinti, radiologijos technologės juokėsi – mūsų tokia aparatūra, kuri viską mato.

Visas terapijos ciklas vyko sklandžiai. Nusipirkau vaistinėje tepalų, kiekvieną vakarą išsitepdavau. Prieš procedūrą negalima jokių tepalų. Nebuvo didelių bėdų, kaip girdėjau pasakojant. Tik jaučiau didelį nuovargį per visą spindulinį gydymą. Turėjau nedarbingumą, daug vaikščiojau, kaip patariama.  

Kai žinai, kad liekamieji reiškiniai gali būti likę ir dabar, po dviejų mėnesių, tai tikrai nekreipiu dėmesio, nesureikšminu. Mankštinuosi, kaip ir patariama, esu pozityvi. Daug vaikštau, daug skaitau. Įstrigo Aleksandro Solženycino mintis, kuris pats sirgo vėžiu ir yra aprašęs įspūdžius iš spindulinės terapijos: knygoje gydytojas sako, maža tikėti gydymu, reikia gydymą priimti su džiaugsmu. Aš sau ir pasakiau, kaip galvosi, taip ir bus. Chemoterapijos skyriaus registratorės man sakė, Jūs ateinate nusiteikusi, kaip į SPA saloną. Taip pat ėjau ir į švitinimą. Aparatas sukasi aplink tave, tarsi pasisveikindamas sužybsi lemputėmis, aš jam ir sakau – labas. Vos nepradėjau kalbėtis su linijiniu greitintuvu. Linksmų istorijų pilna aplink.

Tikiu, jog 50 proc. sėkmės priklauso nuo medikų, 25 proc. – nuo Aukščiausiojo, 25 proc. – nuo žmogaus. Daug moterų net ir dirba per spindulinę terapiją. Juk iš išorės nematyti, kad gydaisi spinduliais. O baimės gimsta iš nežinojimo, juk skrendant lėktuvu gauname tris rentgenus iš karto ir niekas dėl to nesijaudina“, – sako Irina.

Šiuolaikinės spindulinės terapijos galimybės: saugumas ir nauda pacientui   

Apie  šiuolaikinę spindulinę terapiją, jos galimybes gydant įvairių lokalizacijų vėžį kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto Išorinės spindulinės terapijos skyriaus gydytoja onkologe radioterapeute Rita Steponavičiene.

Kokie mokslo ir technologijų pasiekimai keičia spindulinės terapijos esminius principus, gerina ar tikslina  jos kokybę?

Mokslo ir technologijos naujovių iš tiesų labai daug ir sunku visas paminėti. Iš technologijos naujovių išskirčiau keletą – tai vaizdu valdoma adaptacinė spindulinė terapija, stereotaksinė spindulinė terapija, dalelių terapija, magnetinio rezonanso vaizdinama spindulinė terapija. Mokslo pasiekimai visuomet yra šalia su nauja technologija. Mano manymu pagrindinis proveržis yra saugus spindulinės terapijos derinimas su taikinių terapija ar imunoterapija. Būtent saugus gydymo realizavimas yra prioritetas kiekvienam gydytojui. Spindulinės reakcijos ir jų valdymas yra viena iš sričių, kurios labai plėtojamos mūsų skyriuje. Pavyzdžiui, įdiegtas funkcinis planavimas, t.y., atsižvelgti į organo funkcines savybes planuojant spindulinį gydymą. Kiek yra įmanoma išsaugoti sveikus organus, jų funkcijas ir tuo pačiu radikaliai gydyti navikinius pakitimus. Dar viena svarbi sritis – nebeatliekame krūties vėžiu sergančioms pacientėms žymėjimų odoje, vadinamųjų tatuiruočių. Mano manymu tai labai svarbu pacientėms ir ši metodika tapo įmanoma įsisavinus mokslinius bei technologinius pasiekimus. Derėtų pabrėžti, jog ši galimybė yra tik Nacionaliniame vėžio institute.Ant slenksčio laukia naujausia spindulinės terapijos metodika – FLASH terapija. Tai toks spindulinės terapijos metodas, kai suplanuota suminė dozė realizuojama per ženkliai trumpesnį laiką.   

Pacientas, kuriam skiriamas spindulinis gydymas, sunkiai gali įsivaizduoti, kiek specialistų dirba dėl jo. Juk atėję į spindulinės terapijos procedūrą žmogus pasimato tik su radiologijos technologais. 

Norėčiau atkreipti dėmesį, jog gydytojas radioterapeutas su pacientu susitinka jau poklinikoje, po to daugiadalykėje komisijoje konsultuoja pacientą. Prieš pradedant spindulinės terapijos planavimą gydytojas radioterapeutas konsultuoja pacientą: aptariamos švitinimo indikacijos, siekiami tikslai, galimos reakcijos ir komplikacijos, kartu peržiūrima vaizdinė informacija ir bandoma pacientui suprantamais terminais paaiškinti, kas bus švitinama ir ko derėtų tikėtis.

Po to atliekamas planavimas – bendras radiologijos technologų, medicinos fizikų ir gydytojų radioterapeutų darbas. Spindulinės terapijos  įgyvendinimas, spindulinės reakcijos ir jų gydymas – taip pat gydytojo radioterapeuto atsakomybė. Gydymo eiga, vaizdų vertinimas ir, esant reikalui, gydymo perplanavimas yra  gydytojo radioterapeuto kasdieninė duona. Darnus radiologijos technologo, medicinos fiziko ir gydytojo radioterapeuto bendravimas yra pagrindas įgyvendinant kokybišką spindulinę terapiją. Noriu pateikti palyginimą su chirurgų darbu. Ar galėtų chirurgas vienas, be komandos (slaugytojo, anesteziologo, operacinės slaugytojo)  atlikti operaciją? Ir atvirkščiai – ar galėtų be chirurgo įvykti operacija? Spindulinės terapijos įgyvendinimas taip pat yra komandinis darbas ir, beje, reikalaujantis daug pastangų, žinių, kompetencijos.

Ar visais atvejais, kai gydomas vėžys, pasitelkiama spindulinė terapija?

Spindulinė terapija yra skiriama  dažnu atveju ir daugeliui lokalizacijų. Šis metodas skiriamas apie 45 proc. onkologinių ligonių. Dėl navikinio proceso progresavimo kas trečiam pacientui spindulinė terapija skiriama pakartotinai. Taikant spindulinę terapiją, galima išgydyti 45–52 proc. visų onkologinėmis ligomis sergančių ligonių. Skiriant ją kartu su chirurginiu gydymu arba chemoterapija, pagerinami kompleksinio gydymo rezultatai. Spindulinės terapijos svarba per pastarąjį dešimtmetį išaugo. 

Turbūt esminis kriterijus yra gydymo tikslas: paliatyvus ar radikalus. Naviko morfologija labai svarbi parenkant spindulinės terapijos frakcionavimą – jeigu navikas yra „radiorezistentiškas“, t. y. atsparesnis spindulinei terapijai, dažnu atveju rinksimės hipofrakcionuotą gydymą. Jeigu navikas „radiojautrus“, galime svarstyti dėl hiperfrakcionavimo. Mano manymu, svarbiausia  konkretaus paciento atveju išgryninti numatomos radioterapijos tikslus: pvz., siekti radikalaus gydymo rezultatų ar sumažinti skausmą, dusulį.

Ar atliekami molekuliniai tyrimai individualizuojant spindulinį gydymą? 

Šiuo metu molekuliniai žymenys,  vertinantys radioterapijos veiksmingumą,  rutiniškai neatliekami. Tačiau, jeigu yra nustatomos, sakykim, plaučių vėžio atveju naviko mutacijos ar jautrumas imunoterapijai, tuomet keičiasi gydymo taktikos parinkimas pacientui ir tuo pačiu spindulinės terapijos atlikimo laikas ir trukmė. Arba, pavyzdžiui, pacientas ruošiamas CAR-T terapijai. Tokiu atveju radioterapija turi būti pradėta  konkrečiu laiku, tiksliai numatyta trukmė bei paskirta dozė. Dar kartą noriu paakcentuoti ir tarpdiscipliniškumo svarbą. Manau, jog onkologijoje plačiąja prasme nėra „vieno geriausio gydymo“. Reikia įsisąmoninti, jog paciento gydymas yra komandinis darbas, o kad jis vyktų sklandžiai visi specialistai turi išmanyti ir žinoti molekulinius, genetinius ir kitus paciento ištyrimo rezultatus.

Kai žmogus išgirsta „nepatariame operuoti, taikysime spindulius“, dažniausiai pagalvoja, kad jo situacija bloga. Iš tiesų, ką tai reiškia žmogui? 

Pirmiausia žmogui tai reiškia, jog liga konkrečiu atveju yra arba išplitusi (vietiškai ar atokiai) arba operacinis gydymas gali pabloginti paciento gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, gerklų navikas, kad ir ankstyvas – juk pasirinkus spindulinį gydymą siekiame išsaugoti organą. Juk tai be galo svarbu paciento gyvenimo kokybei. Noriu padrąsinti pacientus – jeigu daugiadalykė gydytojų komanda nusprendžia, jog bus taikomas spindulinis gydymas, tai reiškia, jog buvo pasiūlyta geriausia, pacientui tinkamiausia gydymo taktika.

Daugiadalykė komanda, patikėkite, dažnai ir vieno paciento atvejį gali svarstyti valandą, kai atvejis yra nestandartinis. Tai yra specialistų, kurie domisi konkrečios lokalizacijos navikais, komanda ir tik įvertinus kiekvieno mintis bei suformavus bendrą sprendimą galima tikėtis, jog parinkta gydymo taktika yra optimaliausia. Taigi,  tik bendru sutarimu yra priimamas sprendimas.

TAIP PAT SKAITYKITE