Venoruton spray purškalas kojoms

Seimas spręs, kaip stiprinti lošėjų apsaugą ir griežtinti lošimų organizatorių veiklą

Lošimai

Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytas Azartinių lošimų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-3843), kuriomis siekiama stiprinti lošėjų, ypač probleminių, apsaugą ir taip mažinti neigiamas pasekmes lošėjams, jų artimiesiems ir visuomenei.

Teikiamais pakeitimais siūloma įpareigoti lošimų organizatorius vykdyti socialiai atsakingą veiklą, mažinti lošimų patrauklumą ir didinti šio sektoriaus skaidrumą.

„Probleminis lošimas − tai priklausomybė, kuri gali kelti dideles finansines ir socialines pasekmes ne tik pačiam priklausomam nuo lošimo asmeniui, bet ir jo artimiesiems, šeimai ar platesniam visuomenės ratui“, − pristatydama projektą sakė finansų ministrė. Pasak jos, lošimų organizatorius, turėdamas galimybę įsikišti į neatsakingo lošimo procesą ir užkirsti kelią galimiems neigiamiems tokio lošimo padariniams, ne visada tinkamai laikosi atsakingo lošimo organizavimo rekomendacijų. 

G. Skaistė pažymėjo, kad šiuo metu yra daugiau kaip 16 tūkst. galiojančių asmenų prašymų įtraukti juos į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą ir skaičiai auga sparčiais tempais. „Manome, kad efektyviai vykdyti probleminių lošimų prevenciją galima tik nustatant aiškius valstybės lošimų kontrolės principus, priežiūros institucijai suteikiant pakankamai funkcijų prevencijos srityje bei įpareigojant lošimų organizatorius vykdyti probleminio lošimo prevenciją, t. y. taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat lošėjams teikti informaciją apie lošimų galimai daromą žalą, apie pagalbą lošėjams teikiančius asmenis“, − sakė finansų ministrė.

Pagal siūlomas pataisas, nuotolinių lošimų organizatoriai būtų įpareigoti turėti sertifikuotą nuotolinių lošimų platformą, kurioje būtų nustatytos visų lošėjų tapatybės, jų veiksmai lošiant, įskaitant lošime praleistą laiką ir sumas. Platformoje taip pat būtų registruojami lošimų organizatoriaus veiksmai įgyvendinant atsakingo lošimo priemones ir ne rečiau kaip kas 30 dienų perduodami į Lošimų priežiūros tarnybos administruojamą sistemą LAKIS. Tai leistų Lošimų priežiūros tarnybai vykdyti efektyvią įstatymų vykdymo kontrolę.

Lošimų organizatoriai būtų įpareigoti identifikuoti lošėjus, kurie atitinka probleminio lošimo požymius, o nustačius, kad žmogus balansuoja ties probleminio lošimo riba – taikyti intervenciją jo atžvilgiu, tai yra informuoti lošėją apie jo probleminį lošimą, būdus ir galimybes gauti pagalbą dėl probleminio lošimo.

Lošimų organizatoriai privalėtų užtikrinti, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris, kilus įtarimui, kad lošėjas tampa neatsakingu, kreiptųsi į jį – pasiūlytų atšalimo pertraukėlę ar nutraukti lošimą.

Anot iniciatyvos rengėjų, šiuo metu įstatyme įtvirtintos galimos skirti baudos (maksimali suma 25 tūkst. Eur arba 50 tūkst. Eur už pakartotinį pažeidimą) neatgraso lošimų organizatorių nuo pažeidimų darymo dėl nustatytų baudų lubų, todėl projekte siūloma padidinti baudas ir diferencijuoti pagal pažeidimų pobūdį. Pakeitimais būtų nustatytos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Už pažeidimus, susijusius su lošimų patalpų, atsiskaitymų už lošimus, lošimo įrenginių reikalavimais ir kitus pažeidimus siūloma nustatyti nuo 2 iki 4 proc. praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudą. Pasak ministrės, vidutinė bendroji bauda siektų apie 700 tūkst. eurų.

Už pažeidimus, susijusius su lošėjų apsauga, atsakingu lošimu, leidžiamos skelbti reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose pažeidimais, taip pat reikalavimų dėl įstatinio kapitalo ir mažiausios pinigų sumos nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti nesilaikymu siūloma nustatyti nuo 3 iki 5 proc. praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudą. G. Skaistės tvirtinimu, tokiu atveju vidutinei bendrovei bauda siektų beveik 1 mln. eurų.

Už pakartotinus pažeidimus atitinkamai siūloma nustatyti nuo 6 iki 8 ir nuo 8 iki 10 proc. praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų baudos dydį.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-3843) vieningai balsavo 80 Seimo narių. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 20 d.

TAIP PAT SKAITYKITE