Vėžį įveikti lengviau nei biurokratų užkardas. Tokią išvadą padarė pacientė, kuriai dėl atsinaujinusios onkologinės ligos pašalinta dalis organų. Reabilitacinio gydymo sanatorijoje reikalavusiai ligonei vos nebuvo iškviesta policija.
Liga smogė dar kartą
Per pastaruosius trejus metus palangiškė dėl gimdos kaklelio vėžio patyrė dvi sudėtingas operacijas. Dėl agresyvios ligos 55 metų moteriai pašalinta dalis organų.
Tačiau ligonę pašiurpino ne likimo smūgiai, o biurokratų elgesys. Ligonių kasose ji buvo priversta išsireikalauti reabilitacinio gydymo.
Prieš trejus metus šiai moteriai dėl trečios stadijos gimdos kaklelio vėžio bei aptiktų metastazių limfmazgiuose jau buvo atlikta radikali operacija. Po jos buvo skirtas chemoterapinis gydymas. Bet po trejų metų liga atsinaujino.
Pasak medikų, kadangi pacientė jau buvo gavusi pakankamą dozę spindulių, kartoti šio gydymo nebuvo galima – moteris būtų tiesiog neatlaikiusi.
Ši ligonė tapo pirmąja paciente Klaipėdoje, kuriai pritaikytas itin retas gydymo būdas – dėl atsinaujinusios onkologinės ligos jai pašalintas beveik visas dubuo.
Kaip sakė operaciją atlikęs Klaipėdos universitetinės ligoninės II skyriaus vedėjas Raimondas Šiaulys, ši itin radikali operacija tapo vienintele išeitimi, siekiant išgelbėti pacientės gyvybę.
Lietuvoje per penkerius metus tokių operacijų atlikta vos 20.
Atsakymas šokiravo
Po sunkios operacijos atgauti jėgas sunkiai vaikštanti moteris tikėjosi sanatorijoje. Tačiau ji buvo šokiruota, sužinojusi, kad gaus tik ambulatorinę reabilitaciją – į procedūras ji kasdien turėtų ateiti iš namų.
Pacientei paaiškinta, kad gydymo įstaiga jau yra išeikvojusi savo kvotas. Kita priežastis, kodėl apsiribota ambulatorine reabilitacija, – ligonei neskirtas spindulinis ar chemoterapinis gydymas.
Siuntimą į sanatoriją moteris vis dėlto gavo. Tačiau neslepia, kad jį išsireikalauti pavyko tik pakėlus toną ir pagrasinus žiniasklaida.
„Nežinau, kiek gyvensiu, – savo vargus dėl reabilitacijos papasakojusi atsidūsta pašnekovė. – Tikslą pasiekiau. Bet kokia kaina?”
Mažiau atkaklūs ar tiesiog jėgų dėl savęs kovoti neturintys onkologiniai ligoniai apie reabilitacinį gydymą gali tik pasvajoti. Jiems paaiškinama, kad reabilitacija neskiriama dėl išeikvotų gydymo įstaigos kvotų, nors metai net neįpusėjo.
Išvadino psichine ligone
Prieš trejus metus sveikimą po sunkios operacijos moteriai taip pat buvo apkartinęs susidūrimas su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos darbuotojais. Ji prisiminė, kaip tąkart, praėjus vos kelioms dienoms po operacijos, buvo priversta vaikščioti iš vieno kabineto į kitą po skirtingus aukštus.
Kai moteris pasiskundė negalinti lakstyti kaip jaunoji, Ligonių kasos darbuotojų ji neva buvo išvadinta psichine ligone.
Tąkart moteris gavo gydymą sanatorijoje. Šia galimybe ji galėjo pasinaudoti dar dvejus metus. Tačiau šios minties atsisakė. Pašnekovė ironizavo, kad per tuos porą metų jau sutaupė valstybės lėšų.
Paiso įstatymo raidės
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos darbuotojai šią klientę prisiminė. Tačiau ne tiek dėl sudėtingo ligos atvejo, kiek dėl jos elgesio. Moteris su dukra esą vartojo necenzūrinius žodžius, tad dar truputį ir būtų prireikę kviesti policiją.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė Diana Zelenienė paaiškino, kad skiriant reabilitacinį gydymą vadovaujamasi įstatymu, o pagal jį po operacijos dėl onkologinės ligos skiriama tik ambulatorinė reabilitacija.
„Dabar jai atlikta tik operacija. Jei būtų skirtas spindulinis ar chemoterapinis gydymas, tada priklausytų ir stacionarinė reabilitacija”, – pridūrė specialistė.
Pastebėjus, kad atlikta itin reta ir sunki operacija, D.Zelenienė neslėpė: „Mes žiūrime tik fakto, ar jis atitinka įstatymo reikalavimus, mes nesame konkrečios srities specialistai”.
Pasinaudojo išimtimi
Ambulatorinė reabilitacija yra gerokai pigesnė nei gydymas sanatorijoje, kur kainuoja ir maitinimas, ir viešbučio paslaugos. Tad taupant lėšas dažniausiai ligoniams ir skiriamos tik procedūros, dėl ribotai skiriamų pinigų gydymo sanatorijoje gali tikėtis tik itin sunkūs ligoniai.
Specialistės manymu, sunkūs ligoniai nėra tik sergantieji onkologinėmis ligomis.
„Man močiutė, kuri serga lėtinėmis ligomis ir ateina su dviem lazdomis, yra tokia pat sunki ligonė, kaip ir minėtoji moteris”, – argumentavo ji.
D.Zelenienė pastebėjo, kad reabilitacinis gydymas sanatorijoje šiai pacientei skirtas pasinaudojus įstatyme numatyta išimtimi. Sprendimą dėl reabilitacijos sanatorijoje gali priimti Ligonių kasų direktorius, atsižvelgęs į ligonės būklę.
Specialistė jam lakoniškai išdėstė situaciją. Ji neneigė sulaukusi ir operavusio gydytojo, užtarusio savo pacientę, skambučio.
Greičiau spręsti problemą esą paskatino ir triukšmą įstaigoje sukėlusios pacientė bei jos dukra. Specialistė neatmetė galimybės, kad kitu atveju kažin ar moteriai būtų atitekęs šis siuntimas.
Traumos tuština biudžetą
Kodėl net neįpusėjus metams jau trūksta pinigų reabilitaciniam gydymui? Pasak D.Zelenienės, metų pradžioje gaunamas tam tikras biudžetas, kuris pagal praėjusių metų rezultatus paskirstomas visoms gydymo įstaigoms.
Didžiausia riekė dažniausiai atitenka ligoninėms, kiek mažiau – šeimos gydytojams. Ligonių kasa kas mėnesį informuoja, kaip kuri gydymo įstaiga išnaudojo reabilitacijai skirtus pinigus.
„Jei jų nekontroliuotume, jau po trijų mėnesių jie nebeturėtų reabilitacijai metams skirtų pinigų”, – iš praktikos tikino žinanti Ligonių kasų atstovė.
Mat esama gydymo įstaigų, kurios išnaudoja ne tik tam mėnesiui skirtus pinigus, bet ir spėja įsiskolinti. Tokiais atvejais gydymo įstaiga pati sprendžia, kuriam sunkiam ligoniui teikti pirmenybę.
Nenumatytiems atvejams bei sunkiems ligoniams yra pinigų rezervas.
D.Zelenienė atkreipė dėmesį, kad kartais skirti pinigai greičiau išeikvojami ir dėl sunkių ligonių. Pavyzdžiui, šiemet sulaukiama itin daug traumas patyrusių pacientų, kuriems dėl reabilitacijos teikiama pirmenybė.
Tad dėl šios situacijos nukenčia lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Jiems reabilitaciniam gydymui tiesiog nelieka pinigų.
Alfridas Bumblys, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius
Reabilitacinis gydymas skiriamas priklausomai nuo ligos. Jeigu išeikvojamos lėšos, gydymo įstaiga pati sprendžia, kurį sunkų ligonį siųsti reabilitacijai. Tai turi nuspręsti gydantis gydytojas ir reabilitologas. Skundų iš pacientų dėl reabilitacijos gauname mažai. Vienos gydymo įstaigos per metus panaudoja daugiau pinigų nei gauna, o kitos – neišnaudoja. Pastarąsias net reikia raginti, kad siųstų žmones reabilitaciniam gydymui. Bet mes negalime iš jų paimti pinigų ir atiduoti kitoms įstaigoms.
Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas
Blogai, kad mes nekontroliuojame reabilitacijai skiriamų pinigų. Gydytojas duoda siuntimus ligoniams, kuriems būtinas toks gydymas. Kaip mes galime skaičiuoti siuntimus? Ligonių kasos kalba, bet nepasako visko iki galo. Žmones tai suklaidina. Ligonių kasos turėtų aiškiai pasakyti, kad šiai dienai trūksta pinigų. Jie dabar aiškina, kad duoda, bet kažkas kitas neduoda. Visos ligonių kasos yra sukaupusios rezervus. Kodėl iš ten sunkiems ligoniams nepanaudoja pinigų? Minėtai pacientei atlikta itin sunki operacijai. Jeigu tokiems ligoniams neskiriamas reabilitacinis gydymas, tai kam jis išvis duodamas?
