Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos instituto onkologų įsitikinimu, vykdant sveikatos sistemos pertvarką Onkologijos institutą reikėtų ne skaldyti, o suteikti jam Nacionalinio vėžio instituto statusą.
Antradienį spaudos konferencijoje dalyvavę onkologai Narimantas Evaldas Samalavičius, Simona Letautienė, Eduardas Aleknavičius ir Saulius Cicėnas teigė, jog šių metų pradžioje buvo inicijuotas Onkologijos instituto, kaip vienintelės specializuotos onkologinės įstaigos Lietuvoje pertvarkymas į Nacionalinį vėžio institutą.
Pasak Onkologijos instituto Chirurgijos klinikos vadovo N.E.Samalavičiaus, Onkologijos institutas yra paruošęs Nacionalinio vėžio instituto įstatus, kurie šiuo metu yra perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) ir yra joje nagrinėjami.
Chirurgijos klinikos vadovo teigimu, atsakymai paaiškės iki 2010 metų sausio 1 dienos.
Laikinai direktoriaus pavaduotojos pareigas mokymui einanti S.Letautienė teigė, kad Nacionalinis vėžio institutas būtų pavaldus Vyriausybei.
„Nacionalinis vėžio centras planuotų, kontroliuotų bei koordinuotų onkologinę pagalbą nacionaliniu lygiu, turėtų adekvatų valstybinį finansavimą ir už savo veiksmus atsakytų valstybiniu lygiu,”- sakė S.Letautienė.
S.Letautienė taip pat teigė, jog pirmojoje grandyje įsteigus onkologo etatą ir atsiradus galimybei rajono ligoninėje atlikti būtinus pirminius tyrimus, į Nacionalinį vėžio centrą atvykęs pacientas išvengtų eilių ir nebūtų gaištamas gydymui svarbus laikas.
„Tuo tarpu šeimos gydytojas tegali išrašyti siuntimą,” – pasakojo S.Letautienė.
Onkologijos instituto Konservatyvios navikų terapijos klinikos vadovas E.Aleknavičiaus išreiškė abejones dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) disponuojamų ir skelbiamų skaičių teisingumo ir objektyvumo.
„Dažnai minima, kad aštuoniose Vilniaus ligoninėse dirba 29 direktoriai, o dvejose Kauno ligoninėse, turinčiose tiek pat lovų, yra 8 direktoriai. Šis faktas yra teisingas, bet teisybė yra ir tai, kad administracinį aparatą Kauno ligoninėse sudaro 1484 išlaikomi darbuotojai, o 8 Vilniaus ligoninėse per pusę mažiau – tai yra 779 darbuotojai,” – kalbėjo E.Aleknavičius.
Onkologo teigimu, taip pat manipuliuojama informacija apie didesnes galimybes panaudoti tą patį technikos kiekį, sukaupus jį vienoje ligoninėje, nes tiek technika, tiek darbuotojų pasirengimas ją naudoti yra specializuoti.
Gydytojas taip pat stebėjosi tuo, kad nors gydymo įstaigų optimizavimo programa, kurioje minimos „3R” ligoninės (rajono, regiono ir respublikines), numato, jog respublikinės ligoninės bus siauros specializacijos, šiandien vieną jų, Onkologijos institutą, yra siūloma naikinti.
„Ką mes galime padaryti? Išardyti specializuotas įstaigas, o paskui vėl pradėti kurti specializuotą pagalbą iš naujo. Su onkologija panašiai ir siūloma padaryti,” – teigė E.Aleknavičius.
Vilniaus universiteto Onkologijos institutas yra tikrasis Europos vėžio institutų organizacijos narys.
Nacionaliniai vėžio institutai – tai moksliniai-klinikiniai kompetencijos centrai, kuriuose vėžiu sergantis pacientas gauna aukščiausio lygio diagnostikos ir gydymo paslaugas. Juose planuojama ir koordinuojama šalies onkologinė pagalba, vykdoma vėžio profilaktika ir kontrolė, dirba vėžio registrai. Čia koncentruojami onkologai mokslininkai, mokosi onkologijos medicinos studentai ir kelia kvalifikaciją bei tobulinasi gydytojai.
Kasmet Europoje vėžiu suserga virš 3 mln. žmonių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Tai reiškia,kad kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių skaičius mūsų šalyje siekia apie 70 tūkst.
