Maisto sudėties keitimas – vienas iš būdų pramoniniu būdu pagamintą maistą padaryti palankesniu sveikatai. Pakeistos sudėties (reformuliuotas; angl. reformulated) maistas yra toks maistas, kuriame sumažintas druskos, cukraus ar riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų) kiekis.
„Problemos, susijusios su gyventojų mityba, panašios daugelyje Europos Sąjungos šalių, tačiau yra ir nacionalinių ar regioninių mitybos ypatumų. Keičiant maisto produktų sudėtį labai svarbu atsižvelgti į gyventojų mitybos ypatumus. Pavyzdžiui, vienoms šalims aktualiau mažinti druskos kiekį duonos produktuose, kitoms, galbūt, – riebalų kiekį pieno produktuose“ – pažymi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė.
Kad maisto produktų sudėties keitimas būtų efektyvus, reikėtų tam pasirinkti kasdieninio vartojimo maisto produktus, siekti, kad, pakeitus sudėtį, nenukentėtų maisto produkto juslinės savybės ir produktas vartotojui būtų patrauklus, nenukentėtų maisto sauga, nepadidėtų maisto produkto kaina ar nepablogėtų maistinės jo savybės.
Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis pažymima: „Per pastaruosius tris dešimtmečius smarkiai pagausėjo viršsvorio ir nutukimo problemų turinčių ES gyventojų, ypač vaikų, kurių, 2006 m. duomenimis, yra 30 %. Tai rodo blogėjančią ES gyventojų netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo tendenciją.
Dėl to ateityje gali padaugėti lėtinių susirgimų, tokių kaip kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs kraujospūdis, antrojo tipo diabetas, insultas, kai kurių tipų vėžys, skeleto raumenų sistemos ir net įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai. Ilgainiui tai gali neigiamai paveikti gyvenimo trukmę ES ir dėl to gali sumažėti daugelio žmonių gyvenimo kokybė.“.
Dokumente atkreipiamas dėmesys į privataus sektoriaus, visų pirma – maisto pramonės indėlį sudarant galimybę rinktis ir pirkti sveikus maisto produktus bei informuojant vartotojus. „Maisto pramonė (nuo gamintojų iki mažmenininkų) galėtų gerokai pagerinti tokias sritis, kaip Europos vartotojams skirtų maisto produktų sudėties, pavyzdžiui, druskos, riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių ir transriebiųjų rūgščių ir cukraus, keitimą, bei svarstyti būdus, kaip paskatinti vartotojus priimti pakeistos sudėties maisto produktus.“ – teigiama dokumente.
2011 m. pradėtas vykdyti Europos Komisijos finansuojamas projektas SALUX skirtas pakeistos sudėties maistui, jo tikslas – paskatinti maisto pramonę gaminti gyventojų sveikatai palankesnius maisto produktus, turinčius mažiau druskos, cukraus ir riebalų. Projekto partneris Lietuvoje – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI). Projekto metu identifikuojami techniniai ir ekonominiai pakeistos sudėties maisto produktų kūrimo aspektai mažose ir vidutinėse įmonėse, dalijamasi gerąja patirtimi gaminant pakeistos sudėties maisto produktus ar skatinant juos gaminti ir vartoti.
Lietuvos užduotis projekte – nustatyti (apibrėžti) kas tai yra gera patirtis pakeistos sudėties maisto produktų srityje bei surinkti geros patirties pavyzdžius iš visų projekto 15 partnerių atstovaujamų šalių. Projekte dalyvauja 12 ES valstybių narių: Italija, Suomija, Lietuva, Bulgarija, Vokietija, Rumunija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Slovėnija, Austrija, Vengrija ir Ispanija. Projektas truks iki 2014 m. rugpjūčio mėn.
Informacija apie projektą skelbiama interneto svetainėje adresu http://www.salux-project.eu/lt. Ši interneto svetainė nuolat papildoma, joje bus paskelbti ir projekto rezultatai.
