Šiemet į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTA) dėl vertinimų, susijusių su negalia, kreipėsi trečdaliu daugiau žmonių nei tuo pačiu laiku pernai. Svarbu tai, kad, net ir išaugus srautams, užtikrinamas tiek savalaikis vertinimų atlikimas, tiek sprendimų priėmimas ir skundų nagrinėjimas, rodo duomenys.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės, iki negalios reformos, kuri finišo tiesiąją pasiekė šių metų pradžioje, neretai buvo fiksuojami įvairūs vėlavimai priimant sprendimus dėl negalios ar kreipiantis nesutinkant su sprendimais.
„Dėjome ir toliau dedame visas įmanomas pastangas, kad užtikrintume savalaikį sprendimų priėmimą. Suprasdami, kokie svarbūs yra ANTA sprendimai besikreipusiems žmonėms, esame nusistatę nulinę toleranciją sprendimų priėmimo vėlavimui“, – sako J. Jakštienė.
ANTA duomenimis, per devynis šių metų mėnesius iš viso atlikta daugiau nei 162 tūkst. vertinimų, t. y. 29 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (per devynis mėnesius 2023 m. – 115 tūkst. vertinimų). Be to, stebima tendencija, kad, net ir išaugus asmenų kreipimųsi skaičiui, skundų nedaugėja – šiuo metu tai yra 2,2 proc. nuo visų ANTA priimtų sprendimų.
Svarbu ir tai, kad siekiama mažinti negalios nustatymo procedūrų apimtį tais atvejais, kai nėra tikslo taikyti procedūrų visa apimtimi. Be to, siekiant užtikrinti greitesnius ir sklandesnius negalios vertinimo procesus, numatyta, kad sprendimus tiek dėl žmogaus neįgalumo lygio, dalyvumo lygio, individualios pagalbos poreikių nustatymo, tiek dėl skundų padavimo terminų atnaujinimo galės priimti daugiau specialistų nei iki anksčiau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad pastaruosius kelerius metus daug dėmesio skiriama sprendimams, kurie keičia žmonių su negalia kasdienybę, galimybes įsidarbinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, būti visaverčiais jos nariais.
Vienas reikšmingiausių sprendimų – naujasis negalios vertinimo modelis, kuomet negalia vertinama labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualius poreikius, savarankiškumą ir kliuvinius būti savarankišku. Be to, į negalios vertinimą įtraukiamas ir pats žmogus su negalia ir, esant poreikiui, teikiamas pagalbos koordinavimas.
Taip pat naujovės palietė ir pensinio amžiaus žmones, kuriems pagal anksčiau galiojusią negalios vertinimo sistemą buvo nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių). Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau darbingumo lygis nebuvo nustatomas ir dėl to asmens gaunama pensija sukakus senatvės pensijos amžių nebuvo siejama su jo negalios sunkumu po amžiaus sukakties. Įgyvendinus reformą, žmonėms, kuriems po senatvės pensijos amžiaus sukakties nustatytas dalyvumo lygis, apskaičiuojamos su negalios sunkumu susietos pensijos. Tai reiškia taiklesnes ir teisingesnes išmokas, kurios, vertinama, teigiamai atsilieps vyresnio amžiaus žmonių su negalia skurdo mažėjimui šalyje.