Nuo 40 metų sergantis cukralige, kiekvieną dieną surūkantis daugiau nei pakelį cigarečių 64-erių dainininkas Stasys Povilaitis aktyviai koncertuoja ir stebina energija.
Vilniuje jaučia dulkes
Preparatas iš placentos? Kamieninės ląstelės? Ne, ne, purto galvą S.Povilaitis ir neigia gandus, kad sveikatą jis saugo prieštaringai vertinamomis priemonėmis.
„Gal jaunesni kolegos neapskaičiuoja krūvių? Aš per vieną vakarą nepriimu kelių didelių užsakymų, – šypsosi S.Povilaitis. – Ir būtinai, kaip ir Galina Dauguvietytė, per pietus stengiuosi numigti.”
Miegas ir puikus pajūrio oras, neabejoja Palangoje gyvenantis dainininkas, yra vieni svarbiausių veiksnių, kurie jam padeda išsaugoti energiją ir galimybę koncertuoti.
„Palangoje – pušynai, jūra, grynas oras, todėl kasdien mielai pasivaikščioju ar bent pėsčiomis nueinu į parduotuvę. Būdamas Vilniuje net fiziškai jaučiu smogą, o burnoje – dulkių skonį. Sostinės centre pasivaikščioti, turint pusvalandį laisvo laiko, nėra kur. Vokiečių gatve? Iki Vingio parko nebus laiko, o Sereikiškių parke – tamsu”, – kalba nuo 14 metų Palangoje poilsiaujantis, o dabar ne vienus metus ten gyvenantis S.Povilaitis.
Mėgsta grikių košę
Dainininkas keliasi apie pusę devynių ryto, nebent itin vėlai prieš tai būtų baigęsis jo koncertas tolimame mieste. Vis dėlto, kad ir kaip būtų, ilgiau nei iki pusiaudienio jis nemiega.
„Atsigriebiu per pietų miegą”, – šypsosi S.Povilaitis. Pabudęs jis išgeria stiklinę vandens. Po to – puodelį juodos kavos. Tuomet užtraukia cigaretę.
„Pusryčiai – lengvi. Kukurūzų, sorų arba ypač mano mėgstama grikių košė, – dainininkas kaip pavyzdį mini grikius dievinančią rusų dainininkę Nadeždą Babkiną. – Grikiai – puikus patiekalas, kai valgai iki koncerto likus pusantros ar dviem valandoms. Skanu ir suteikia energijos.”
Prieš pietus dainininkas eina pasivaikščioti, apsipirkti. Pietūs – lengvi: įvairios sriubos, sumuštinis ir po to – tradicinis popietinis pogulis.
„Mano tikrieji pietūs – maždaug septintą vakaro, – tuomet S.Povilaitis valgo karštus mėsos patiekalus. – Kai koncertuoju, nevalgęs išbūnu apie penkias šešias valandas, todėl namie dar laukia sotūs naktipiečiai – jautienos gabalas su bulvių koše.”
Nė lašo alkoholio
Dainininkas ypač mėgsta uogas ir vaisius – mėlynes, braškes, obuolius. Dažnai geria trintų uogų kokteilius su jogurtu.
Mėgstantis vasarą Baltijoje plaukioti S.Povilaitis maudynių šaltoje jūroje vis dėlto atsisako: baiminasi balso stygų uždegimo. Dainininkas atsisako ir kitų kolegų kartais vartojamo konjako ar brendžio.
„Jau daugiau nei 30 metų nevartoju nė lašo alkoholio. Juolab negaliu to daryti ir dėl cukraligės, – aiškina S.Povilaitis. – Pakimus balsui tinka ir karšta arbata.”
O rūkymas? S.Povilaičio balso intonacija pakinta.
„Rūkau daug, – sako tarsi nusikaltęs vaikas. – Būtų prastai, jei ne dainavimas – jis pravalo plaučius.”
Apie užsienio žvaigždžių naudojamas deguonies kaukes per koncertus S.Povilaitis net negalvoja. Daugelį metų stengiantis išlaikyti darbo ir poilsio harmoniją, organizmas, anot dainininko, jau užsigrūdinęs.
Vėdarų seniai nevalgo
Prieš koncertą dainininkas nevalgo apie pusantros ar dvi valandas. Energijos suteikia batonėlis jo mėgstamo hematogeno. Automobilyje, rankinėje, S.Povilaitis visada turi šokolado arba hematogeno.
Tiesa, saldumynų jis privalo valgyti ir dėl ligos – mat po koncerto smarkiai krenta cukraus kiekis kraujyje.
S.Povilaitis kategoriškai nusiteikęs prieš organizmą išbalansuojančius energinius gėrimus. Kad įgautų energijos, jam užtenka vaisių ir stebuklingojo, kaip pats sako, hematogeno.
Beje, prieš išeidamas į sceną dainininkas stengiasi nevalgyti sūriai, nes dainuojant džiūsta burna. Vandeniu arba obuolių sultimis jis visada pasimėgauja per koncerto pertrauką.
Susigyvenęs su diabetu S.Povilaitis keturiskart per dieną ir būtinai prieš koncertą pasitikrina cukraus kiekį kraujyje. Kasdieniame jo racione – ir insulinas.
„Deja, savo mėgstamų vėdarų nevalgiau jau šimtą metų, – hiperbolizuoja dainininkas. – Nors diabetiniais didžkukuliais su varške galiu pasimėgauti. Tiesa, bulvės turi būti ne vandeningos, o vadinamojo antrojo šviežumo derliaus vasaros pabaigoje.”
Su medikais sutaria
„Aš iš tų vyrų, kurie eina pas gydytojus tik tuomet, kai reikia. Paskausta petį – nueinu fizioterapijos procedūrų, – neslepia S.Povilaitis. – Pirmą kartą su gydytojais rimtai susidūriau tik dėl savo ligos.”
Kaip jis vertina Lietuvos mediciną?
Daugybės populiarių dainų autorius šypsosi: „Su medikais man visą laiką sekėsi.”
Vis dėlto 64-erių vyras prieina išvadą, kad kasmet per Naujuosius ar gimtadienį sveikatos linkėjimai įgauna vis kitokią prasmę.
„Tokie linkėjimai kasmet vis reikalingesni”, – pripažįsta S.Povilaitis.
