REXSAN

Rudenį ir žiemą daugiausia nelaimių nutinka tamsiu paros metu: nepamirškite žibintuvėlių ir atšvaitų

daugiausia nelaimių nutinka tamsiu paros metu

Sparčiai trumpėjančios dienos, lietus, dargana ir rūkas didina nelaimių keliuose bei gatvėse tikimybę. Policijos ir draudikų duomenys rodo, kad rudenį ir žiemą tamsiu paros metu įvyksta maždaug kas ketvirta avarija, kurioje sužalojami ar žūsta žmonės. 

Remiantis Lietuvos kelių policijos statistika, vasarą ir rudens pradžioje, kol dienos dar ilgos, vos keli procentai nelaimių nutinka tamsiu paros metu. Pavyzdžiui, rugpjūtį – vos 8 proc. Palyginti, spalio-vasario mėnesiais, kaip rodo ankstesnių metų skaičiai, šis rodiklis šokteli iki 20-40 proc.

Skausmingiausios avarijos paprastai įvyksta užmiestyje, kai stipriai viršijamas ar pasirenkamas nesaugus greitis. Policijos duomenimis, tai pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis. 

Tokios avarijos dažniausiai įvyksta neįsitikinus, ar lenkti yra saugu, arba nukreipus žvilgsnį nuo kelio. 

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė sako, kad policija neišskiria žvilgtelėjimo į telefoną, radiją ar navigaciją, kaip atskirų avarijų priežasčių, bet tokių atvejų yra. Tai patvirtina ir draudikai.

„Kai vairuotojas nukreipia žvilgsnį ar užsižiopso ir nepamato pėsčiojo, kitos transporto priemonės ar ženklo, iš tikrųjų yra labai dažna avarijų priežastis. Bene, tokia pat dažna, kaip ir kitų kelių eismo taisyklių nepaisymas, prie kurio taip pat priskiriamas greičio viršijimas“, – teigia draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Tamsiu paros metu, anot jo, dažnai kliudomi ir pėstieji bei dviratininkai, ypač nedėvintys šviesą atspindinčių liemenių ir atšvaitų.

„Žmonių gatvėse ir keliuose daug. Apie 19-20 valandą jau temsta, o apie atšvaitus vis dar daug kas pamiršta ir gyvena tarsi vis dar būtų vasara. Kone kiekviename mobiliame telefone yra integruoti žibintuvėliai, tad pamiršus su savimi pasiimti atšvaitus, verta prisiminti apie šią telefono funkciją ir ja pasinaudoti. Taip pat tėveliams svarbu pasirūpinti mažaisiais, jų atšvaitais ar kitomis šviesą atspindinčiomis priemonėmis. Ir galiausiai, patarimas visiems – jei įmanoma, tamsiu paros metu dėvėti ryškesnius, o ne tamsius, drabužius“, – pataria pašnekovas.

BTA ekspertas priduria, kad atšvaitų iš tikrųjų nebepakanka. KET nurodoma, kad dviratininkams ir paspirtukininkams tamsiu paros metu būtini baltos spalvos priekinis ir raudonos spalvos galinis žibintai.

Automatinės sistemos

Grėsmę kelia ir migruojantys žvėrys, kurie kartais išnyra tiesiai prieš automobilį ir tinkamai sureaguoti, kad išvengti susidūrimo, jau nebebūna laiko. Tokiais atvejais išgelbėti galbūt gali šiuolaikinės automatinės saugos sistemos, įskaitant stabdymo.

Šiuolaikiniuose automobiliuose montuojama daug elektroninių saugumo sistemų, padedančių vairuotojams išvengti ekstremalių situacijų. Tarp jų – infraraudonųjų spindulių kameros, kurios nustato šilumos šaltinį, tad vairuotojas gali pamatyti ir žmones, ir žvėris. Taip pat radarai, susidūrimo prevencijos, autonominio stabdymo ir kitos sistemos.

Bet kuriuo atveju vairuotojams privalu pasirūpinti tinkama automobilių technine būkle. O pėstiesiems, dviratininkams ir paspirtukininkams naudoti atšvaitus, žibintuvėlius ir šviesą atspindinčias liemenes.

Nepatyrę vairuotojai

Miestuose papildomą riziką kelia rudeniop į juos sugužantys studentai, kurie dėl nepatyrimo ar pervertinę savo gebėjimus neretai sukelia eismo įvykių.

„Gana dažnos avarijos perėjose, kai dviratininkai ar paspirtukininkai nenulipa nuo savo transporto priemonės ir vairuotojai, jiems įskriejus į perėją, nespėja sustabdyti automobilio. Jei šviesiu paros metu, dar galima pastebėti atvažiuojantį dviratininką ar paspirtukininką, tai tamsiu paros metu – ypač gatvės žibintais neapšviestoje vietoje, artėjančių link perėjos dviratininkų ar paspirtukininkų kartais neįmanoma pastebėti“, – konstatuoja A. Žiukelis.

Daugiausia nelaimių fiksuojama trijų didžiausių šalies miestų apskrityse, kuriose yra ir daugiausia gyventojų. Rugpjūtį daugiausia eismo įvykių (100) ir nukentėjusiųjų (124) fiksuota Kauno apskrityje. Vilniuje buvo 73 įvykiai, kurių metu nukentėjo 84 žmonės. Klaipėdos apskrityje – 62 įvykiai ir 72 nukentėjusieji.

Beje, kelių policijos statistika rodo, kad vidutiniškai daugiausia eismo įvykių fiksuojama penktadieniais. Tiesa, nelaimingų atsitikimų rodikliai kiekvieną mėnesį svyruoja.

Apie BTA:                   

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2021 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2021 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 64 mln. eurų žalų.

TAIP PAT SKAITYKITE