Mollers

Rosita Pipirienė. Ar leidžiame vaikams džiaugtis?

Einu kartą Vilniaus senamiesčiu ir matau: keliauja jauna mama su trejų-ketverių metų berniuku. Vaikas kažką niūniuoja sau po nosim, eina pasišokinėdamas – galima įtarti, kad yra linksmai nusiteikęs. Keletą kartų berniukas nusišypso praeiviams, keletą kartų netyčia į juos atsitrenkia, nes pabando eiti atbulas. Praeiviai į vaiką reaguoja gana maloniai – nusišypso jam, pakalbina, pamojuoja. Tačiau mama… Priėjusi prie sūnaus ji pačiumpa jį už rankos ir piktai rikteli: „Ar gali eiti ramiai, kiek čia maišysiesi kitiems po kojų ir strakaliosi ?! Berniukas krūpteli, panarina galvą ir nusliūkina žeme vilkdamas kojas. Jokio džiaugsmo ir pasivaikščiojimo malonumo nebeliko nė kvapo.

Ar galite save įsivaizduoti berniuko mamos vietoje? Kad ir kaip būtų skaudu ir liūdna pripažinti, dauguma iš mūsų kartais pasielgiame būtent taip – tildome savo vaikus, kai jie iš džiaugsmo šaukia ir ploja rankomis, raminame, kai, mūsų požiūriu, vaikai ne laiku ir ne vietoje garsiai juokiasi. Kartais, stebint tėvų ir vaikų bendravimą, gali susidaryti įspūdis, jog džiaugsmas yra ignoruojamas. Netgi tie tėvai, kurie žino ir supranta, kad reikia priimti visus vaiko jausmus, juos įvardinti ir padėti vaikui jausmus teigiamai išreikšti – dažnai pamiršta pasidžiaugti vaiko džiaugsmu. Jeigu vaikas yra linksmai nusiteikęs- tai savaime suprantama, kad tokia jo nuotaika yra gerai- kam dar apie tai kalbėti ar vaiko džiaugsmą įvardinti. O įvardinti ir pasidžiaugti kartu tikrai verta, nes pavadintas džiaugsmas tampa realesnis, jis stipriau išjaučiamas, sukelia harmonijos ir stabilumo pojūtį. Besidžiaugdamas vaikas atrodo pakylėtas, jo akys žiba, veide- užkrečianti šypsena, jis pilnas energijos, optimizmo, aktyvus ir pasitikintis savimi. Džiaugsmas suteikia gyvybingumo, polėkio jausmą, viltį ir tikėjimą. Be to, džiaugsmas labai susijęs su kūrybiškumu – kai vaikas džiaugiasi, jis kuria, kai vaikas kuria – jis džiaugiasi. Todėl tikrai neverta slopinti vaiko džiaugsmo, nes taip mes nuslopinsime ir vaiko kūrybiškumą.

Pasidalintas džiaugsmas padvigubėja

Tai kaip reaguoti, kai mūsų vaikas džiaugiasi? Ogi pasidžiaugti kartu! Jeigu vaikas pasitinka mus prie durų plodamas rankomis ir džiaugdamasis, kad jį draugas pakvietė į gimtadienį, tai čiupkim savo atžalą į glėbį, apsukim ratu ir sušukim: „Valio! Kaip puiku, kad tu dalyvausi gimtadienyje, džiaugiuosi kartu su tavim!” Jeigu vaikas garsiai juokdamasis ir spygaudamas maudosi jūroje- tai juokimės ir spygaukim kartu, įsibridę į jūros bangas arba stebėdami vaiką nuo kranto. Kai vaikas, atėjęs iš darželio rodo savo piešinį ir džiaugdamasis pasakoja, kad jis kabėjo parodoje prie pačių gražiausių piešinių, mes, užuot išspaudę abstraktų įvertinimą „šaunuolis“, galėtumėm pasidalinti savo džiaugsmu ir tarti: „Aš džiaugiuosi, kad tau taip puikiai pasisekė nupiešti. Matau, kad tu esi labai laimingas.“

Kaip „nenužudyti“ vaiko džiaugsmo?

Pripažinkite, kad vaikas turi teisę džiaugtis. Kaip ir visi kiti jausmai, džiaugsmas yra reikalingas ir kyla nepriklausomai nuo vaiko valios. Net jeigu jūs esate suirzę, pikti ar nelaimingi- vaikas vistiek turi teisę džiaugtis. Vaikas nėra jūsų veidrodis ir jo jausmai gali neatitikti jūsų nuotaikos ar būsenos. Jeigu jums nepasisekė darbe ar turite kitų rūpesčių, o vaikas šypsosi ir yra laimingas, nes per televizorių rodė jo mėgstamą filmuką- jokiu būdu nedrauskite jam džiaugtis, nors ir kaip jums vaiko linksmumas atrodo ne laiku ir ne vietoje.

Įvardinkite vaiko džiaugsmą, laimę, linksmą nuotaiką. Kai matote, kad vaikas linksmas, patenkintas- būtinai įvardinkite tai, nes pavadintas jausmas turi daug stipresnę galią ir poveikį. Vaikui pačiam kartais sunku įvardinti jausmus, bet kai tai padaro suaugę- vaikui būna daug aiškiau, kas su juo darosi. Įvardinti džiaugsmą galima įvairiai: „o, koks tu laimingas“, „man atrodo, tu labai linksmas“, „tave tai džiugina?“

Leiskite vaikui išreikšti džiaugsmą. Labai svarbu, kad džiaugsmas būtų išreikštas ir aplinkinių pastebėtas. Vaikui ypatingai norisi, kad suaugę matytų jo džiaugsmą ir galėtų džiaugtis kartu. Todėl jokiu būdu nekritikuokite ir nesišaipykite iš to, kaip vaikas parodo džiaugsmą. Jeigu vaikas džiaugdamasis šoka, dainuoja, šokinėja ar bėgioja ratu- tai puiku, tikrai nereikia jo stabdyti ir raminti. Jeigu vaikas iš džiaugsmo garsiai juokiasi, šūkčioja ar ploja rankomis- tai irgi gerai, tegu išreiškia džiaugsmą taip, kaip jam priimtina, o ne kaip jūs liepiate ar pasiūlote. Net jeigu vaikas yra viešoje vietoje (parduotuvėje, kavinėje, troleibuse)- nedrauskite jam rodyti džiaugsmo, patikėkite, nieko nėra gražiau ir maloniau, kaip garsiai besidžiaugiantis vaikas. Aišku, jeigu vaiko džiaugsmo išraiška tampa pavojinga jo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei- tai privaloma jį sustabdyti ir pasiūlyti saugesnį džiaugsmo išraiškos būdą.

Pasidžiaukite kartu su vaiku. Jeigu vaikas džiaugiasi- pabandykite pasidžiaugti kartu. Nusijuokite, paplokite rankomis, pašokinėkite, uždainuokite, ar tiesiog sušukite „Valio!“. Nebijokite atrodyti juokingi ar kvailoki- juk jums daug svarbiau ne aplinkinių žmonių nuomonė, o jūsų šeima ir jos narių emocinė sveikata. Atminkite- vaikui atvirai ir nuoširdžiai besidžiaugiantys tėvai neatrodo kvailoki, jie atrodo laimingi ir patenkinti, o kai tėvai laimingi- tai ir vaikas išgyvena harmoniją ir stabilumo, užtikrintumo jausmą.

Patys mokėkite džiaugtis. Ar patys turite džiaugsmo šaltinių, malonumų, laimės akimirkų? Ar mokate save palepinti, pradžiuginti, apdovanoti? Kiek kartų per dieną (savaitę, mėnesį) tikrai iš širdies nusijuokiate? Tiesiog būtina nepamiršti, kad tėvai dirba didžiulį ir sunkų darbą- augina ir auklėja savo vaikus, dėl to jie nusipelno atsipalaidavimo, pasilepinimo, savo norų ir svajonių išpildymo ar tiesiog nevaržomo džiaugsmo.

Aptarkite džiaugsmingus dienos įvykius. Galima dienos pabaigoje aptarti džiaugsmingus įvykius, pasikalbėti su vaiku, kokie trys dalykai įvyko per dieną, kurie pradžiugino, pralinksmino, suteikė laimės. Taip pat galima aptarti ir keliones, išvykas, gimtadienius. Nepamirškite ir jūs pasidalinti savo įspūdžiais- papasakoti vaikui, kas jus pradžiugino, pralinksmino.

Džiaukitės smulkmenomis. Išmokite patys ir išmokykite vaikus džiaugtis smulkmenomis: gražia gėle, skaniu saldainiu, saulėta diena, mylimo žmogaus bučiniu, įdomia pasaka, nauju žaisliuku, spalvotu piešiniu, vasaros lietumi, maudynėmis, linksmu šuniuku….Atminkite- iš mažų džiaugsmų susideda didelė laimė.

Straipsnis buvo išspausdintas žurnale „Mažylis“, 2010 nr. 9

TAIP PAT SKAITYKITE