Poilsio namuose „Baltija” surengta konferencija aktualiausiems reabilitacinio ir sanatorinio gydymo klausimams aptarti. Joje svarstytos reabilitacinio gydymo naujovės bei perspektyvos. Konferencijos dalyviai sprendė, kaip gydymąsi reabilitacijos įstaigose padaryti prieinamesnį ir populiaresnį.
Dauguma sergančiųjų lėtinėms ligomis ar patyrusieji įvairaus pobūdžio traumas, reabilitacijos centruose teikiamomis paslaugomis gali pasinaudoti tik ambulatoriškai. Panaikintas sveikatą grąžinantis gydymas. Privalomojo sveikatos draudimo fondas ligoniams kompensuoja išlaidas už suteiktas reabilitacinio gydymo paslaugas, o už maitinimą, apgyvendinimą moka patys pacientai.
Pacientams pritraukti – moderni įranga bei atsinaujinimai
Pasak Palangos poilsio namų „Baltija” direktoriaus Jono Juchnevičiaus, į reabilitacijos centrus šiemet gerokai mažiau siunčiama pacientų, kuriems po sunkių ligų paūmėjimo būtinas tęstinis reabilitacinis kurortinis gydymas.
Poilsio namai „Baltija” – didžiausias poilsio kompleksas Palangoje, jungiantis „Vyturio”, „Žilvino”, „Auskos” viešbučius ir Reabilitacijos centrą. Kiekvienas besigydantis pacientas šiame centre gali gauti daugiau kaip 60 įvairių medicininių procedūrų.
Reabilitacijos centras pacientus sieks pritraukti atnaujinta medicinos įranga bei gerindamas paslaugų kokybę.
„Šiais metais įsigijome modernios medicininės aparatūros – šalčio terapijos, limfodrenažinio masažo aparatą, stuburo tempimo stalą, bėgimo takelį bei kitokios įrangos. Dabar galime suteikti dar kokybiškesnes paslaugas”, – tvirtino poilsio namų „Baltija” Reabilitacijos centro vadovė Svaja Kundrotienė.
Be to, yra parengtas projektas Reabilitacijos centrui renovuoti. „Baltijos” direktoriaus J. Juchnevičiaus teigimu, atsinaujinti verta, nes taip šis centras taps patrauklesnis ne tik pacientams iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Reabilitacinis gydymas – ne visiems ligoniams
Šalies kurortiniuose miestuose esantys reabilitacijos centrai jau jaučia sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. priimto įsakymo „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo” įtaką.
Konferencijos metu Lietuvos reabilitologų asociacijos prezidentas profesorius Aleksandras Krikščiūnas apgailestavo, kad dėl esamų kvotų ne visiems ligoniams galima paskirti reabilitacinį gydymą.
Sumažinus finansavimą gydymuisi reabilitacijos įstaigose, prioritetą teikiant ambulatorinei reabilitacijai, kai Privalomojo sveikatos draudimo fondas ligoniams kompensuoja išlaidas už suteiktas reabilitacinio gydymo paslaugas, o už maitinimą ir apgyvendinimą moka patys pacientai, išryškėjo nauja tendencija – vis daugiau pacientų priversti rinktis gydymą namuose, o ne važiuoti į kurortus.
Pastaruosiuose papildomos naudos sveikatai teikia kurorto klimatas, pasikeitusi aplinka ir kompleksinis įvairių procedūrų atlikimas.
Profesoriaus teigimu, vidutiniškai per metus reikėtų apie 300 mln. Lt, kad būtų galima visus ligonius išsiųsti į sanatorijas, o dabar skiriama apie 140-150 mln. Lt. Ne visi žmonės, ypač vyresnio amžiaus, išgali susimokėti už nakvynės bei maitinimo paslaugas.
Sergantiems kraujotakos ligomis – palankesnis Palangos oras
Konferencijos metu doc. dr. Danguolė Drungilienė paskelbė tyrimų rezultatus apie oro poveikį žmogaus sveikatai. Mokslininkė nustatė, kad Druskininkuose gyvenantys žmonės turi keturis kartus didesnę riziką susirgti miokardo infarktu negu gyvenantys Palangoje. Išvada – kraujotakos ligomis sergantiems pacientams tinkamesnis Palangos oras.
Ryškiausi skirtumai vasarą, kai Druskininkuose nuo pušų išsiskiria palyginti didelis eterinio aliejaus kiekis, jis neigiamai veikia kraujotakos ligomis sergančius pacientus. Pasak D.Drungilienės, net 40-80 proc. sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis itin jautriai reaguoja į klimato pokyčius.
Medikės teigimu, širdies ir kraujagyslių ligų reabilitaciniam gydymui reikėtų rinktis Palangos kurortą, ypatingai – šiltuoju metų laiku.
