traumų sumažėjimo, kol nesibaigia grybavimo sezonas. Bet jam pasibaigus prasideda priešnaujamečiai saliutai, ir vėl akims – pavojus. Kauno medicinos universiteto klinikų Akių traumų punkto vedėjas, dr. Remigijus Gricius interviu Eltai teigė, kad kol kas nemažėja nelaimingų atsitikimų, kai žmonės susižaloja akis miške, kadangi, vaizdingai pasakius, akis išsproginę puola prie paskutiniųjų šio rudens grybų.Akių traumų punktuose dirbantys gydytojai nesitiki statistinio akių
– Tiek vaikai, tiek suaugę neria į krūmynų tankmę, nepaisydami šakų, todėl nebūna dienos, kad neturėtume kokios sudėtingos operacijos, kai reikia gelbėti žmogų nuo apakimo.
Nuo metų pradžios mūsų punkte apsilankė daugiau kaip 10 tūkst. akių traumas patyrusių žmonių iš įvairių Lietuvos miestų ar kaimų. Iš jų per 500 prireikė labai sudėtingų ir rimtų operacijų. Ne grybai čia kalčiausi, – patys žmonės, kad nesaugo savo akių. Būna, akis susižaloja ir obuolius skindami ar darbus dirbdami, pavyzdžiui, jei iš medžio ar nuo kopėčių kokį lietvamzdį taisydami nukrinta. Vaikai dėl derliaus nuėmimo didesnių bėdų daug neturi, tačiau jų akims nemažiau pavojų kelia įvairūs žaidimai. Ypač, kai laidomos strėlytės, šaudoma iš lanko ar svaidomasi akmenukais.
– Esate tikrasis Tarptautinės akių traumų asociacijos narys, turite pakankamai duomenų iš kitų šalių. Gal ten žmonės atsargesni ir labiau savo akis saugo negu mes, lietuviai?
– Ką tik grįžau iš Vokietijos. Vusburge vyko akių traumų simpoziumas.
Prieš tai dalyvavau panašiuose simpoziumuose Meksikoje bei Indijoje. Šiemet, turėčiau pasakyti, buvo gausu įvairaus lygio specializuotų renginių: lankiausi Honkonge, vėliau – Prahoje. Ir visur daugiausia dėmesio buvo skiriama akių traumomis.
Lietuva, statistikos duomenimis, aišku, nėra tarp prasčiausių. Mes geriau atrodome nei Kinija ar Indija. Bet palyginti su Skandinavijos šalimis, Lietuvoje akių traumų įvyksta 5-7 kartus daugiau.
– Kodėl? Ar mes daugiau dirbame, ar daugiau grybaujame?
– Skandinavijoje kiekvienas žmogus labiau savimi rūpinasi ir labiau save saugo. Akys – ne išimtis: jas taip pat saugo. Dar galiu pasakyti, skandinavas dažniausiai dirba tai, ką gerai moka. O pas mus,
pavyzdžiui, mokytojas ar pardavėjas po darbo pats taiso automobilį ar savo namo stogą. Sąmoningumo naudoti specialiąsias apsaugos priemones, deja, ne kiekvienam pakanka. Jeigu prie neprofesionalumo dar neretai „prisijungia” alkoholis, tai iki akies traumos – ne taip ir toli.
Atrodo, dėmesio žmogaus sveikatai pas mus tarytum daugiau nei kai kuriose kitose, kad ir didelėse valstybėse (pavyzdžiui, Kinijoje nejauku buvo žiūrėti, kaip vargani žmogeliai metalą apdirba be akinių.
Panašių vaizdelių matėm ir Indijoje), bet sąmoningumo žmonėms trūksta.
Žmonės kartais pamiršta atsargumą, o gydytojai vėliau ne visada pajėgia ištaisyti jų padarytas neleistinas klaidas. Žinoma, visokių atvejų pasitaiko: koja už kupsto užkliuvo, – žmogus krito akimi pataikydamas į nulaužtą medžio šakelę. Bet pamenu dar skaudesnį atvejį: girtas užgriuvo ant peilio, kurį pats rankose laikė. Dūris į akį buvo per daug gilus – žmogus neteko gyvybės.
– Kai važinėjate po simpoziumus, ar ne tokius atvejus su kolegomis iš užsienio šalių dažniausiai aptarinėjate?
– Esu ne kartą sakęs, kad pagal akių traumų pobūdį ir jų sudėtingumą Lietuva stebina kitų šalių akių traumų specialistus. Tačiau gydymo kokybe mes nesam atsilikę nuo kolegų. Turime sukaupę geros patirties ir ja mielai su kitais dalijamės.
Lygiagrečiai patys semiamės patirties dalyvaudami mokslininkų susibūrimuose. Pavyzdžiui, šiemet viename iš tarptautinių simpoziumų visus sudomino Pietų Afrikos gydytojų tyrimas apie galimą sporto neigiamą poveikį akims: mokslininkai aiškinosi, kaip akis veikia šuolis iš didelio aukščio, prisirišus guminę timpą. Tokia pramoga akims, pasirodo, – ne į naudą.
Šalyse, kurių gyventojai patiria nemažai akių traumų, iškyla būtinybė atitinkamai parengti ir gydytojus, kad jie mokėtų atlikti sudėtingas rekonstrukcines operacijas. Kadangi svarbu atstatyti ne tik akies anatomiją, bet ir funkciją.
– O jeigu traumų sumažės, tai sėdėsit be darbo?
– Traumatologai be darbo nesėdėtų, jei traumų iš viso nebūtų. Jie turi viską mokėti bei sugebėti savo žinias gerai pritaikyti. Deja, ne kiekvienas gerai mokantis atlikti standartines kataraktos operacijas gydytojas sugeba žmogui pagelbėti, kai prireikia operuoti sudėtingą traumą patyrusią akį.
Tarptautiniuose susitikimuose apie tai kaip tik ir diskutuojama. Teigiama, jog būtina pradėti mokyti visus gydytojus operuoti sužeistas akis. Nes pagijimo sėkmė labai priklauso nuo to, ar pirmoji pagalba sužeistajam buvo suteikta laiku ir kokybiška.
– Esu kažkada vežusi iš Raseinių ligoninės dukrą, akį susižalojusią kaime, nes toje ligoninėje visa kvalifikuota pagalba apsiribojo tvarsčio uždėjimu ir patarimu kuo skubiau lėkti į Kauno klinikas.
Kažin, ar kas nors ten pasikeitė per vadinamąją sveikatos apsaugos reformą?
– Nemanyčiau. Veža pas mus žmones ir iš Klaipėdos, ne vien iš Raseinių. Kauno klinikose – geriausia aparatūra, geriausios priemonės ir medžiagos operacijoms. Jei tų priemonių, žinoma, nelyginsime su tomis, kurias turi, tarkim, kolegos skandinavai. Tai, aišku, jautri ir skaudi tema.
– Kiek vidutiniško sudėtingumo akies traumos operacija vidutiniškai kainuoja valstybei?
– Tiksliai negaliu atsakyti. Tik galiu pridurti: realių įkainių nėra.
Operacija neįkainota tiek, kiek ji normaliai verta. Traumų atveju pagalba suteikiama nemokamai. Ir tam, kuris gal girtas akį susižalojo,
ir tam, kuris elektros lemputę sukdamas, ją netyčia sudaužė, o stiklo šukė į akį „įsikibo”.
– Kauno universitetinėje klinikoje, Akių traumų punkto koridoriuje, yra keli stendai su neįprastais eksponatais
– akyje pabuvojusiais „krislais”, kuriuos gydytojai pašalino per operacijas. Ko tik ten nepamatysi – ir žvejo kabliukų, ir peilio nuolaužų ar kitokių daiktų. Tiesa, nėra papūgos snapelio ar katės letenėlės, nors tie „daiktai” irgi ne vienam į akis „papuolė”. Gal jau ir savotišką „trofėjų” muziejų galėtumėte atidaryti?
– Iš tikrųjų traumų nemažėja, ir tų eksponatų surinktume visam muziejui. Liovėmės tai darę, nebėra prasmės. Tie, kas pamato pas mus stendus, jau savo patirtimi būna patyrę, ką reiškia akies trauma. Akis saugoti juos pamoko asmeninė nelaimė. O tiems, kurie dar kelio į akių traumų punktą nežino, tegalime palinkėti, kad ir nesužinotų. Nes nelaimė gali atsitikti bet kada. Nebūtinai iš blogos valios.
