Mūsų laikraščio kalbintas Šimonių seniūnijos seniūnas Algirdas Kairys pabrėžė, kad kaimo žmonėms labai reikalinga psichologų pagalba, tačiau ji šiuo metu sunkiai pasiekiama. Todėl bandėme išsiaiškinti, kaip vis dėlto žmonėms galima padėti.
Bijo likti kvailiu
Mėginant gilintis į esamą situaciją paaiškėjo, kad specialistų, teikiančių psichologinę ir psichiatrinę pagalbą, jėgos menkos. Kita problema – kaimo žmonės nelinkę atverti širdies tokiems specialistams, nes jei sužinotų kaimynai, artimieji, laikytų kvailiais.
Alizavos seniūnijos socialinė darbuotoja KŽ sakė, kad kaimo žmogui sunku įrodyti, jog jis drąsiai gali kreiptis į psichologą ar psichiatrą ir nebijoti aplinkinių pasmerkimo. Greičiausiai kaime dar gyva sovietmečio nuostata, esą toks susidūrimas su psichikos specialistais – tai būdas asmenybę paversti psichikos ligoniu.
„Mūsų seniūnijos žmonės kariasi dėl užklupusio sunkmečio, nepakeliamų ligų, alkoholio. Man taip pat tenka morališkai palaikyti, ypač vienišus senolius. Kai aplankau, jie išsišneka ir lieka linksmesni. Į medicinos punktą šeimos gydytoja atvyksta kartą per mėnesį. Reikia registruotis iš anksto, kad ji iki konsultacijos gautų asmens sveikatos kortelę, tad pagalba nėra greita”, – kalbėjo pašnekovė.
Kupiškio rajone veikia tik trys ambulatorijos – Skapiškyje, Šimonyse, Subačiuje, kitose rajono vietovėse yra 15 medicinos punktų.
KŽ pasikalbėjus su Šimonių ambulatorijos medikėmis – gydytoja ir slaugytoja – buvo išgirsta: iš gyvenimo savo noru pasitraukia geriantieji, o tokie paprastai ambulatorijoje nesilanko. Gydytoja teigė, kiek galinti padedanti, išklausanti, ypatingais atvejais rekomenduojanti kreiptis į specialistus.
Tai esą viskas, ką ji gali.
Gali skirti vaistų
Kupiškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Dovilė Kulbokienė informavo, jog šeimos gydytojai turi teisę šešis mėnesius skirti net kompensuojamuosius vaistus nuo depresijos, o jei pastebi negerėjančią paciento būklę, siųsti pas specialistą.
Kupiškio pirminės sveikatos priežiūros centre dirba vienas atvažiuojantis psichologas, konsultuojantis dvi dienas. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytas nuostatas Kupiškio rajonui pagal rajono gyventojų skaičių galima turėti tik vieną specialistą. Taip pat centre dirba du psichiatrai – antradienį visą dieną, šeštadienį iki 14 valandos.
D.Kulbokienė neslėpė, kad eilė patekti pas psichologą ar psichiatrą yra, reikia registruotis iš anksto, tačiau įmanoma gauti konsultaciją skubiai, nes ne visi užsiregistravusieji atvyksta, tad pacientai priimami.
Centro direktorė kalbėjo, kad Kupiškyje niekada nebuvo organizuota psichologinė pagalba telefonu, o ji būtų reikalinga. Mieste dirba ne vienas psichologas, tik jie labiau susiję su pedagogika, tačiau jei sutiktų, galėtų konsultuoti ir telefonu. Galbūt galima būtų tokius specialistus savanorius dar papildomai siųsti į kursus pasimokyti.
Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Aidas Mikėnas, šiuo metu vaduojantis rajono merą, KŽ pripažino, kad tokia problema būtų svarstytina, reikėtų išsiaiškinti poreikį. Nemokami pagalbos telefonai buvo platinami viešai, tačiau daugiau dėmesio skirta jaunimui. Suaugusiesiems buvo platinamos skrajutės, reklaminiai leidiniai, aiškinantys, kur galima būtų kreiptis pagalbos, tačiau, vicemero manymu, mažai kas kreipiasi.
Nemokami telefonai
Kupiškio rajone dar neteikiamos ir krizių įveikimo paslaugos asmenims, atsidūrusiems kritinėje situacijoje. Taip pat nėra ir socialinių paslaugų įstaigos, galinčios suteikti profesionalią socialinę bei psichologinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, nors ši problema aktuali socialinės rizikos šeimoms, auginančioms nepilnamečius vaikus.
Todėl konstatuojama, kad rajone ypač reikalingas krizių centras. Tačiau plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą reikia 4–5 milijonų litų.
KŽ pasidomėjo, kokios galimybės psichologinę pagalbą teikti nemokamu telefonu. Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas Paulius Skruibis sakė, kad visoje šalyje vekia 5 nemokamos linijos, tačiau iš jų svarbiausios – jaunimo, vilties, pagalbos moterims.
Norintieji skambinti galėtų internete susirasti tinklalapį klausau.lt ir atsiversti skyrelį pagalba telefonu.
Psichologinę pagalbą, anot P.Skruibio, daugiausia teikia savanoriai. Jie parenkami pagal charakterio ypatybes, gyvenimo būdą, motyvus dirbti tokį darbą. Tuomet savanoriai siunčiami į 4–5 savaičių mokymo kursus. Vėliau jie, jau dirbdami, konsultuojasi su kolegomis, taip pat siunčiami į kvalifikacijos kėlimo kursus. Tad šiais žmonėmis galima pasitikėti, be to, pokalbiai telefonu – anoniminiai. Niekas nesiaiškina, kas ir iš kur skambino.
