Hempo

Psichikos sveikatos stigma tarp medikų: asmeninė, visuomeninė, institucinė

Psichikos sveikata

Nemaža dalis visuomenės susiduria su psichikos sveikatos iššūkiais, ne išimtis ir sveikatos priežiūros specialistai. Nors turėti psichologinių sunkumų, ypač gyvenant šiais neramumų laikais, normalu, medikams prisipažinti ir kreiptis psichologinės pagalbos vis dar nejauku. Situaciją aštrina nepalankus visuomenės požiūris, nepalaikanti darbo aplinka, medikams keliami aukšti standartai. 

Bijo pasirodyti silpni

Užsienio statistika rodo, kad apie 25 proc. gydytojų turi psichikos sveikatos problemų, jie gerokai dažniau kenčia nuo perdegimo sindromo, o savižudybių skaičius tarp medikų yra maždaug du kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje.

Anot specialistų, viena dažniausių priežasčių, kodėl gydytojai bijo kreiptis pagalbos, – vyraujanti medikų psichikos sveikatos stigma. Mat visuomenėje gajūs mitai, esą psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės yra silpni, pavojingi ir negebantys pasirūpinti savimi. Tad būdami tokios būklės medikai esą negalės kompetentingai pasirūpinti pacientu.

Jaunųjų psichiatrų asociacijos prezidento Jono Montvido teigimu, tai, kad situacija tarp medikų lieka įtempta, yra kelios priežastys. Pirmiausia koją kiša nusistovėjęs senesnės gydytojų kartos požiūris, esą psichikos liga ir vaidmenų pasikeitimas atsiduriant paciento vietoje yra susijęs su silpnumu. Mat medikas kitų akivaizdoje turi išlikti stiprus. Su psichikos sveikata susijusius sunkumus ne mažiau aštrina ir visuomenė – tai gydytojus idealizuojantys pacientai, medikams keliantys ypač aukštus standartus. Medikas, daugelio nuomone, visada turėtų būti geros nuotaikos, pasitempęs, mandagus, paslaugus, aukšto profesionalumo, stažavęsis pasaulinio lygio universitetuose.

Užuomazgos dar universitete

Psichikos sveikatos stigmos užuomazgos tarp medikų prasideda dar studijuojant universitete. Kaip pastebi Jaunųjų psichiatrų asociacijos valdybos narė bei vaikų ir paauglių psichiatrijos gydytoja Neringa Čėnaitė, tik pradedančių mokytis medicinos studentų psichikos sveikata yra panaši kaip ir kitų specialybių studentų, tačiau dėl didelio akademinio krūvio, spaudimo iš aplinkos, konkurencijos stojant į rezidentūrą, ši ženkliai suprastėja.

„Jauname amžiuje, dar sparčiai besivystant smegenims, neigiama patirtis nugula į pasąmonę palikusi daug didesnį pėdsaką. Įtaką daro ir pirmosios stresinės darbo praktikos rezidentūroje“, – paaiškina ji. Vėlesniais etapais įtaką daro nepalanki darbovietės aplinka: kolegų patyčios, nuvertinimas, baimės, kad kolegos gali nekviesti į tam tikrus renginius, nepasitikės jais, nesuteiks atsakomybių.

„Jei dar sužinotų, kad kolegai reikalinga psichologinė pagalba, tuomet į jį gali žiūrėti nepatikliai, abejoti jo galimybėmis ir ateityje, tarkime, užimti svarbų postą“, – sako N.Čėnaitė.

Prašyti pagalbos – stiprybės ženklas

J.Montvidas aiškina, kad turėti rūpesčių, jausti nerimą ar neužtikrintumą yra natūralios emocijos, patologinėmis jos tampa, jei užsitęsia ilgą laiką ir okupuoja žmogaus gyvenimą. Taigi paprasčiausias pokalbis su kolegomis gali užkirsti kelią problemai įsišaknyti.

„Ne kartą teko pačiam konsultuoti kolegas. Jiems padeda vien tai, kad yra galimybė pasidalini nešališkomis vienas kito įžvalgomis“, – sako jis.

„Ypač svarbu nešti žinią, kad prašyti pagalbos nėra silpnumo požymis. Atvirkščiai, stiprus tas, kuris išdrįsta tai pripažinti ir nori pakeisti esamą padėtį. Problemų neigimas ir nerimo malšinimas gali skatinti imtis žalingų pagalbos būdų: psichotropinių vaistų, alkoholio vartojimo“, – pažymi specialistas.

Pagalbos ieškoma vangiai

J.Montvydas sako nors platformų, kur medikai gali gauti psichologinę pagalbą, yra, jos vis dar nedrįsta kreiptis. Ypač konservatyvūs vyresnės kartos atstovai.

„Turime subūrę specialistų bendruomenę, socialinį tinklą. Jame dalijamės įvairiomis žiniomis ir naujovėmis. Tiesa, čia konsultacinės pagalbos neteikiame, tokią paramą galima gauti kitose mūsų kurtose platformose“, – kalba asociacijos prezidentas.

Svaria atrama J.Montvydas sako medikams gali tapti prieš kelerius metus Jaunųjų psichiatrų asociacijai bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija įkurta platforma, skirta medikams, patiriantiems psichologinių sunkumų, „Medo“.

Pasak J.Montvido, iniciatyva kilo per pandemiją, kuomet sveikatos specialistai išgyveno psichologiškai ypač įtemtą laikotarpį. Šiam pasibaigus, psichologinės pagalbos platforma išlieka aktuali ir šiandien. „Nestabili geopolitinė situacija mus visus paveikė. Kinta laikai, kinta situacijos, randasi vis naujų iššūkių“, – sako jis.

Verta žinoti

Stigma apibūdinama kaip didelės visuomenės dalies neigiama nuostata konkrečiai žmonių grupei, kuri dėl ypatingų charakteristikų išsiskiria iš kitų.

Stigmos konceptas apima ne tik nuostatas, bet ir stereotipų kūrimą, „etikečių klijavimą“, diskriminaciją žmonių, kurie neatitinka tradicinės visuomenės nustatytų normų.

Stigma gali būti nukreipta į etnines mažumas, LGBTQ bendruomenę.

TAIP PAT SKAITYKITE