Lietuvoje su trumpu darbo vizitu lankėsi Vokietijos federalinės maisto grandinės rizikos vertinimo instituto prezidentas, veterinarijos mokslų daktaras, profesorius Andreas Henzelis – vienas vedančiųjų maisto saugos ir rizikos vertinimo specialistų Europoje ir pasaulyje.
Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje A.Henzelis skaitė paskaitą apie maisto papildus, dalyvavo diskusijoje su šių papildų gamintojais bei platintojais mūsų respublikoje.
„Kiekvienas profesoriaus A.Henzelio vizitas mums yra labai naudingas, gauname daug informacijos apie naujoves bei vyraujančias tendencijas Europoje maisto saugos ir kokybės srityse. Mūsų tarnybai pavesta maisto papildų kontrolė, todėl šį kartą paprašėme profesoriaus pasidalinti idėjomis apie maisto papildus tarptautiniu aspektu,” – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.
„Maisto papildai – tai produktai, skirti papildyti įprastą maitinimosi racioną. Dauguma žmonių valgo nesubalansuotą maistą, vartoja nepakankamai vaisių bei daržovių, visuomenę veikia streso faktoriai, aplinkos užterštumas, todėl atsiranda kai kurių maistinių medžiagų trūkumas. Organizmas negamina vitaminų, mineralinių medžiagų, kai kurių amino rūgščių, kurie yra būtini, todėl juos reikia gauti su maistu. Preparatai, kurių sudėtyje esantis šių medžiagų kiekis neviršija rekomenduojamų paros normų ir laikomi maisto papildais”, – aiškino direktorius.
A.Henzelis savo pranešime teigė, kad maisto papildų paklausa Europos rinkoje auga, kasmet daugėja juos vartojančiųjų visame pasaulyje. Anot profesoriaus, Didžiosios Britanijos žiniasklaidos kompanijos BBC duomenimis, vien tik šioje šalyje papildus vartoja apie 10 milijonų žmonių. „Visuomenė „sensta”, vis daugiau atsiranda ligų, tokių kaip senatvinė dimensija (silpnaprotystė), osteoporozė (kaulų retėjimas), metabolinis sindromas (medžiagų apykaitos sutrikimas), vėžys ir kt., o žmonės nori būti kuo ilgiau sveiki. Vartodami maisto papildus, jie tikisi įgyti daugiau energijos, atsparumo ligoms, pagerinti savo kasdienę savijautą”, – kaip vieną šio reiškinio priežasčių įvardino svečias.
Pagal Vokietijoje atliktas apklausas – kodėl žmonės vartoja maisto papildus, paaiškėjo, kad daliai gyventojų atrodo, kad jų mityba nesubalansuota, o dalis galvoja, kad maisto papildai padeda kompensuoti žalingų įpročių daromą neigiamą poveikį organizmui. Papildus šioje šalyje vartoja beveik 50 procentų moterų ir apie 30 procentų vyrų. Moterys juos vartoja vyresniame amžiuje, o vyrai – jaunesniame (pvz. raumenų auginimo tikslais).
Anot profesoriaus, tarptautiniai tyrimai rodo, kad papildų naudojimo rezultatai yra geri, ypač vyresnio amžiaus ir išskirtinių fiziologinių būsenų žmonėms. Maisto papildai būtini toms gyventojų grupėms, kurios turi vitaminų trūkumo riziką, tai – nėščios ar maitinančios moterys, besilaikantys intensyvių dietų, vegetarai, veganai, išgeriantys daug alkoholio, rūkantys ir kt.
A.Henzelio nuomone, šiandien maisto papildai įvardijami kaip funkcinis, dietinis maistas ar „novel” – maisto ir farmacinių preparatų mišiniai, ir sunku nubrėžti aiškią ribą tarp jų. Funkciniu maistu laikomi tie papildai, kurie gerina bendrą savijautą, didina darbingumą. Tai – vitaminai, mineralai bei augalinės kilmės priedai. Vokietijoje dabar madingas požiūris, kad viskas, kas iš gamtos – sveika, todėl labai populiarūs maisto produktai su augaliniais elementais. Tai vadinama „kinietiškuoju sindromu”. Šioje šalyje populiarūs izoflavinai, – iš augalų išskirtos medžiagos, kurias vartoja vyresnio amžiaus moterys vietoj hormoninių preparatų. Izoflavinai, kaip ir įvairūs augaliniai ekstraktai, ženšenis, jonažolės, įvairios indiškos žolelės, turi daug toksinių medžiagų, jų poveikis nėra iki galo ištirtas todėl mokslininkai mato intoksikacijų pavojų.
Profesorius akcentavo, kad gydytojai ir mokslininkai Europoje tiria, kas vyksta žmogaus organizme, kai trūksta vitaminų ir mineralų. Vitaminai dalyvauja reguliuojant daugelį organizme vykstančių biocheminių procesų. Jo teigimu, vitamino A trūkumas blogina regėjimą, B grupės vitaminai dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, jų reikia nervų sistemai, nepakankamas C vitamino kiekis didina pavojų susirgti infekcinėmis ligomis, vitaminas D reguliuoja kalcio suvartojimą, kas reikalinga kaulams ir dantims. Vokietijos mokslininkai nustatė, kad netgi esant normaliai mitybai, papildomai reikia jodo ir folio rūgšties, o trūkstant cinko, lūžinėja nagai. Pagal šioje šalyje atliktus kraujo tyrimus, buvo nustatyta, kad 50 procentų moterų nepakanka geležies, o pusei visų gyventojų trūksta jodo. Taip pat Vokietijos gyventojams trūksta vitamino D, folio rūgšties bei kai kurių mikroelementų, todėl papildus vartoti tikslinga. Pagal statistikos duomenis, maisto papildus pastoviai vartoja apie trečdalis vokiečių. Henzelis pabrėžė, kad vitaminai turi būti naudojami tik rekomenduojamomis dozėmis, paros normomis, kurias viršyti yra pavojinga.
Akcentuodamas kai kurių maisto papildų keliamus pavojus, A.Henzelis pažymėjo, kad visada išlieka galimybė juos perdozuoti. Vokietijoje, kaip ir visoje Europoje kasmet vis daugėja žmonių, apsinuodijusių šiais produktais. Profesoriaus nuomone, labai svarbu maisto papildus teisingai ženklinti bei dozuoti. Pakuotėse būtinai turi būti nurodytos dienos vartojimo normos, nes daugumai žmonių atrodo, kad papildų naudingas poveikis tiesiogiai priklauso nuo jų suvartoto kiekio. Kaip vieną iš rizikos faktorių vartojant maisto papildus, mokslininkas nurodė kai kurių produktų ne iki galo ištirtą fiziologinį poveikį. Anot svečio, nerimą kelia ir agresyvi šių produktų reklama bei pardavinėjimas. Patikėdami reklama, žmonės nustoja vartoti vaistus, o patys gydosi maisto papildais. Jo nuomone, kiekvienam prieinamas šių papildų įsigijimas internetu iš bet kurios pasaulio šalies, taip pat yra rizikingas.
Apžvelgdamas maisto papildų gamybos tendencijas Europoje, mokslininkas sakė, kad vyraujanti kryptis – skirstyti pagal žmonių grupes bei poveikį atskiroms fiziologinėms savybėms, pvz. – vyrams, moterims, jauniems, pagyvenusiems, nėščiosioms, besimokantiems, dirbantiems fizinį darbą ir t.t. Vartotojų požiūriu geresnę paklausą turi maisto papildai, turintys daugiau ingredientų.
Kalbėdamas apie maisto papildų kontrolės problemas, A.Henzelis sakė: „Kas šiandien aktualu Vokietijai, Prancūzijai, tas svarbu ir Lietuvai. Maisto papilduose, importuojamuose iš trečiųjų šalių, nustatoma priemaišų, ženklinimo pažeidimų, o gamintojai visur stengiasi, kad papildai būtų panašūs į medicininius preparatus ir žmonės kuo daugiau jų pirktų”. Profesorius pažymėjo, kad mineralų ir vitaminų kiekius papilduose reglamentuoja Europos Bendrijos 2002/46/EB direktyva, tačiau atskirose ES šalyse nustatytos skirtingos leistinos vitaminų bei kitų medžiagų koncentracijos normos, ką taip pat, jo nuomone, reikėtų suvienodinti. Mokslininko teigimu, ant kiekvienos pakuotės turėtų būti nurodyta, kad maisto papildai neatstoja sveikos ir geros mitybos, o visose Europos Sąjungos šalyse ant šių produktų pakuočių draudžiama rašyti teiginius apie papildų daromą teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, jeigu tai nepagrįsta moksliniais tyrimais.
„Maisto papildus atskiroms žmonių grupėms naudoti tikslinga ir netgi būtina, bet perdozavus jie gali tapti nuodais. Siekiant užtikrinti vartotojų saugumą, reikia pastoviai kontroliuoti maisto papildų poveikį sveikatai. Bet vienas iš mūsų uždavinių – aiškinti visuomenei, kad, esant racionaliai ir subalansuotai mitybai, sveikiems žmonėms vartoti maisto papildus nėra būtina. Lietuva, kaip pilnateisė Europos Sąjungos narė, turi pripažinti Vokietijoje ir kitose šios sąjungos šalyse gaminamų maisto papildų kokybę ir ženklinimą,” – baigdamas savo pasisakymą, akcentavo profesorius Andreas Henzelis.
