Valstybinei ligonių kasai šį mėnesį pavyko su gydymo įstaigomis atsiskaityti anksčiau, nei buvo planuota, tad teigiama, kad atlyginimų išmokėjimas laiku dabar priklauso nuo įstaigų vadovų sugebėjimo tvarkytis. Tuo tarpu vadovai mano, kad visą atsakomybę užkrauti tik ant jų pečių nėra sąžininga.
Atlyginimus išmokėjo laiku
Kaip „Respublikai” teigė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Stasys Gendvilis, jo žiniomis, visose įstaigose, priklausančiose asociacijai, atlyginimai šį mėnesį darbuotojams buvo išmokėti laiku. Kitas klausimas – atsiskaitymai už komunalines paslaugas, infrastruktūros ir įstaigų veiklos užtikrinimo mokesčiai, kuriems pinigų labai trūksta.
„Mano manymu, kaltę dėl vėlavusių atlyginimų ir visų kitų problemų, su kuriomis susiduria gydymo įstaigos, versti tik jų vadovams nėra sąžininga, – sakė sąjungos prezidentas. – Tiesą sakant, aš net stebiuosi, kaip įstaigų vadovai, esant skurdžiam šiuomečiam biudžetui ir problemoms dėl pinigų pervedimo, sugeba laiku išmokėti atlyginimus, kai kurios bent iš dalies atsiskaityti už infrastruktūros išlaidas”.
Sąjungos vadovo teigimu, kol kas tai padaryti tikrai sudėtinga, nes įstaigos šiais metais dar nėra sukaupusios apyvartinių lėšų. Tuo tarpu šildymas, pavyzdžiui, Kaune šiais metais pabrango apie 60 proc., elektra per pastaruosius metus – apie 10 proc. Nuo 2005 m. atlyginimai gydymo įstaigose kilo 120-150 proc. ir daugiau (darbo užmokesčio fondas su priskaitymais asmens sveikatos priežiūros įstaigose pasiekė 70-80 proc. viso biudžeto), tuo tarpu lėšos infrastruktūrai, paslaugų kokybei gerinti beveik nepadidėjo.
„Laukiame geresnių laikų – pasibaigs šildymo sezonas, sveikatos priežiūros įstaigos galės pradėti kaupti apyvartines lėšas ir atsiskaityti už prekes ir paslaugas, už kurias dabar atsiskaityti nesugeba. Norisi būti optimistu”, – sakė S.Gendvilis.
Gali nukentėti visi
Pasak LGVS vadovo, visos gydymo įstaigos rengia lėšų taupymo planus. Kai kuriuos pasiūlymus, kokių radikalesnių priemonių situacijai prastėjant reikėtų imtis ne tik įstaigų, bet ir platesniu mastu, LGVS pateikė ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Pavyzdžiui, vietoj brangių stacionarių paslaugų teikti gana geros kokybės trumpalaikio gydymo, dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir kitas paslaugas, visokeriopai skatinti ir kuo skubiau įvesti papildomą savanorišką draudimą, skubos tvarka koreguoti kai kuriuos ankstesnius nurodymus, įsakymus ir kt.
Vis dėlto gydymo įstaigų vadovams nerimą kelia tai, kad artimiausiu metu šalies biudžetas gali būti peržiūrėtas ir lėšų, skiriamų sveikatos priežiūrai, kiekis sumažintas.
„Jei finansinė gydymo įstaigų situacija prastės, kentės visi, – prognozavo sąjungos prezidentas. – Gydymo įstaigų darbuotojai kentės, jeigu dėl lėšų stokos administracijoms teks imtis radikalių priemonių ir mažinti atlyginimus. Negana to, esant tokiai situacijai gali padidėti medikų emigracija, o tai būtų labai nenaudinga visos šalies sveikatos apsaugai. Pacientai kentėtų, jei dėl lėšų stokos ir specialistų trūkumo prastėtų paslaugų kokybė, kurią dabar visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi išlaikyti”.
S.Gendvilis tikisi, kad nugalės sveika logika ir protingumo kriterijus, nes valstybei taupyti silpniausių visuomenės narių sąskaita būtų nesuprantama. Jo teigimu, realūs, o ne tik deklaruojami prioritetai turėtų būti teikiami tam segmentui, kuris susijęs su žmogaus gyvybe, jo gyvenimo kokybe, nes nuo to priklauso ir visos šalies autoritetas bei gerovė.
