Biorythm

Priklausomybės ligos: ligoniai nėra raupsuotieji

Ilgai vengus viešai kalbėti apie ligonius, sergančius vėžiu, šiandien ši tema – joks tabu. Alkoholizmas ir narkomanija – taip pat ligos, kurias reikia pripažinti ir deramai padėti jomis sergantiesiems.

Gražuolę atlydėjo „Caritas”

Ji labai graži. Galėtų būti manekenė. Jai 17 metų. Vienus iš jų mergina praleido Kauno priklausomybės ligų centre. Per tą laiką praregėjo, pamatė, kad gyvenimas gali būti kitoks.

„Ją pas mus atvežė „Carito” socialinė darbuotoja. Ji buvo ne kartą mačiusi merginą girtą šlitinėjančią Senamiestyje”, – graudžią istoriją pradėjo pasakoti Kauno priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras.

Paaiškėjo, kad 17-metė buvo pabėgusi iš globos namų ir apsistojusi pas vieną kaunietę, kuri nuolat girtavo. Merginos tėvas gyvas, sveikas, bet šeimą seniai palikęs. Mama – narkomanė. Taip jų dukra liko viena.

Ką ji valgė, iš kur gaudavo pinigų alkoholiui?

„Kai aš jos to pasiteiravau, mergina įžūliai pažvelgė man į akis ir paklausė: argi aš jums nesu graži? Ji buvo tapusi prostitute. Iš pradžių pas mus elgėsi kaip žvėriukas, ne kartą grasino pabėgti. Ilgainiui nurimo, pritapo. Reabilitacija ją sugrąžino į blaivų gyvenimą. Mergina buvo išleista pas tėvą atostogų ir pas mus nebegrįžo”, – papasakojo T.Zikaras.

Į gatvę neišleis

Priklausomybės ligų centre tebegyvena kita mergina, aštuoniolikmetė, nors jos reabilitacijos nuo narkotikų laikas taip pat jau baigėsi. Per tam skirtą laikotarpį – vienuolika mėnesių mergina išsivadavo nuo narkotikų, apmąstė savo gyvenimą. Nusprendė eiti kitu keliu. Šią vasarą ji įstojo į Kauno prekybos ir verslo mokyklą.

Tėvų mergina neturi, mokykla bendrabučio jai nepaskyrė. Kur jai gyventi? Ar būdama benamė mergina nesusigundys grįžti ten, iš kur neseniai išėjo?

„Beliktų man ją įsidukrinti”, – liūdnai šypsodamasis kalbėjo T.Zikaras ir pažadėjo, kad šios merginos į gatvę neišleis.

Ieško varianto, kur apgyvendinti, svarsto galimybę įdarbinti Priklausomybės ligų centre socialinio darbuotojo padėjėja.

„Buvę ligoniai tokį darbą dirbti gali, tik reikia šiek tiek daugiau – 2–3 metų blaivybės stažo”, – darbo specifiką aiškino T.Zikaras.

Pripranta per 1–2 mėnesius

Kauno priklausomybės ligų centre yra 75,5 darbuotojų etatų ir 30 lovų stacionare nuo priklausomybės ligų besigydantiems suaugusiesiems ir vaikams. Kad ir kaip būtų keista, net ir iki pilnametystės suspėjama susirgti ligomis, kurios nėra nei užkrečiamos, nei ūmios.

„Kuo jaunesnis žmogus, tuo greičiau jis tampa priklausomas. Paaugliai įgyja priklausomybę nuo narkotikų ar alkoholio net per 1–2 mėnesius, o kai kurie – dar greičiau”, – tikina Priklausomybės ligų centro psichologė Žaneta Žaltauskaitė.

Būtent tiek nedaug laiko reikia, kad žmogaus mąstymą užvaldytų noras svaigintis. Tai – psichologinė priklausomybė. Ne lengvesnė ir fizinė, kai žmogų kankina skausmai, laužo kaulus, krečia drebulys, pila prakaitas ir panašiai.

„Kad ir kaip būtų, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų yra liga, kurią reikia gydyti”, – pabrėžia gydytojas T.Zikaras.

Jam apmaudu, kad Priklausomybės ligų centro kolektyvo darbas matuojamas pagal lovų skaičių. Stacionare gulinčių ligonių gydymas – tik maža darbo dalis, lyg ledkalnio viršūnė, kaip ir narkomanijos bei alkoholizmo problemos mūsų šalyje yra daug didesnės, nei mes įsivaizduojame.

Galima gydytis anonimiškai

Liesas išblyškęs berniukas didelėmis mėlynomis akimis – dar vienas Kauno priklausomybės ligų centro pacientų. Paklausus, ką jis čia veikia, nesidrovėdamas atsakė: mama geria, broliai geria, seserys geria, todėl ir aš gėriau. Šiam berniukui – tik 14 metų. Jauniausiam čia gydytam pacientui buvo 8-eri, vyriausiam – 65-eri.

Į klausimą, ar alkoholį ir narkotikus vartoja vis jaunesni žmonės, T.Zikaras atsako argumentais. Kai tėvai – narkomanai, jais vaikai gali tapti labai anksti. Mažyliui įgrūdama į burną tabletė, kad nezirstų, neprašytų valgyti. Vaikai, tapę priklausomi nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, į centrą patenka tėvų arba vaikų globos namų valia.

Tik vaikai čia gali būti gydomi iki metų, o suaugusieji – daug trumpiau. Pavyzdžiui, Minesotos programos dalyviai čia praleidžia 28 dienas. Išblaivinti, detoksikuoti išeina iš karto po šių procedūrų.

„Aš tikrai stosiu į anoniminių alkoholikų klubą”, – tikina šviesiaplaukė jauna moteris, atvykusi čia išsiblaivyti.

Skyriaus vyresnioji slaugytoja Violeta Rušienė paglosto jos ranką ir pataria neatsisakyti šio pasiryžimo. Neretai medikai nežino savo pacientų vardų nei pavardžių. Čia galima gydytis anonimiškai. Pacientas turi tik kodą. Gali susigalvoti sau vardą, kad medikams ir socialiniams darbuotojams į žmogų nereikėtų kreiptis pagal kodo numerį.

Darbas išblaivinimu nesibaigia

Tai, kad priklausomybės ligos mūsų šalyje plinta, o jomis serga vis jaunesni žmonės, pripažino neseniai posėdžiavę Seimo, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, policijos atstovai. Jie priėjo išvadą, kad šioms problemoms dėmesio ir lėšų skiriama per mažai.

Priklausomybės ligų centrai, o jų yra penki, visuose didžiuosiuose šalies miestuose, finansuojami ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir iš valstybės biudžeto. Pastarojo lėšos skiriamos nedraustiems asmenims, nes daug centrų pacientų niekur nedirba.

Išblaivinimas, detoksikacija, kai išvalomas žmogaus organizmas, Dvylikos žingsnių, Palaikomojo gydymo metadonu, Minesotos, Ilgalaikės vaikų reabilitacijos programos – tai tik dalis Kauno priklausomybės ligų centro specialistų darbo. Besigydančiųjų – taip pat, nes kelios dienos ar savaitės yra tik startas į blaivų gyvenimą.

„Pas mane ateina žmonių, su kuriais dirbau prieš kelerius ar keliolika metų”, – sako socialinė darbuotoja Irena Pacevičienė.

Kiekvieną antradienio vakarą Priklausomybės ligų centro salėje susirenka apie pusšimtį ar dar daugiau žmonių. Tai – sergantieji priklausomybės ligomis ir jų artimieji, draugai, netgi darbdaviai. Ateina pasitarti, pasimokyti, išklausyti. Ši pagalba teikiama nemokamai.

„Aš šeimos narių nebaru, kad jie elgėsi neteisingai, o alkoholiką ar narkomaną baudė, neleido išeiti iš namų. Aiškinu, kokie veiksmai yra efektyvūs siekiant tikslo”, – apie savo darbo patirtį teigė prityrusi socialinė darbuotoja.

Serga ir įžymybės

Alkoholikais ir narkomanais tampa ir turtingieji, ir išsilavinusieji, netgi dvasininkai. Beje, įžymybės, besipuikuojančios televizijos ekranuose, sugniuždytos alkoholio ar narkotikų, nebegali pasislėpti nei po kodais, nei po juodais akiniais.

Žinomi žmonės čia atveda savo vaikus, vartojančius stipriausius narkotikus. Išgydyti giminaičius, draugus prašo politikai.

„Jie mus valdo, turi įtakos visuomenėje, bet kodėl taip sunkiai skinasi kelią tinkamas narkomanų ir alkoholikų gydymas?” – balsu mąsto Kauno priklausomybės ligų centro vadovas T.Zikaras.

Vincė Vaidevutė Margevičienė, Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė:

– Keturi iš penkių mūsų šalyje esančių priklausomybės ligų centrų pernai, panaikinus apskritis, buvo perduoti savivaldybėms. Praėjo metai, bet ir dabar dar nėra iki galo sutvarkytas finansavimas, savivaldybės nereglamentavo nuostatų, metodikos. Kauno priklausomybės ligų centre yra vienintelis Lietuvoje vaikų, sergančių priklausomybės ligomis, ilgalaikės reabilitacijos skyrius. Mes, komisijos nariai, siekiame, kad šis centras būtų pripažintas respublikiniu praktiniu metodiniu centru. Jis jau dabar atlieka dalį tokio centro funkcijų, nes pagal sutartį su Vytauto Didžiojo ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetais čia rengiami specialistai. Jų mūsų šaliai labai reikia, jų trūksta, nes mokyklų darbuotojai nemoka atpažinti narkotikus vartojančių vaikų, gydytojai nesugeba patarti tėvams, kaip elgtis su priklausomybę turinčiu vaiku.

Priklausomybės ligas sukelia ne tik alkoholis, narkotikai, tabakas, bet ir kompiuteriniai žaidimai. Plinta suicidai, subkultūros. Vaikų globos namų auklėtiniai svaiginasi, uostydami klijus. Turtingų žmonių vaikai vartoja narkotikus ir to nebepaslėpsime. Neretai vaikai bando svaigintis iš smalsumo, todėl juos gydyti psichiatrijos ligoninėse būtų neteisinga. Reikia stiprinti, o ne griauti veikiančius priklausomybės ligų centrus. Pavyzdžiui, prie Kauno priklausomybės ligų centro yra patalpos, suremontuotos valstybės lėšomis, bet savivaldybė skuba čia įrengti išblaivinimo įstaigą, o į centrą siunčia auditą po audito, ieško priekabių.

Būtina parengti ilgalaikę nacionalinę alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų priklausomybių nacionalinę programą. Tai daroma, Seimui pradėjus posėdžius teiksime ją tvirtinti. Tai – ne politinis, o mūsų vaikų gyvybės klausimas.


Grąžina į Lietuvą

Europa seniai susirūpinusi, kad narkomanija ir alkoholizmas plinta tarp emigrantų. Lietuviai Didžiojoje Britanijoje pagal narkotikus vartojančių emigrantų skaičių užima antrą vietą po Lenkijos. Londono socialinė organizacija nemokantiems anglų kalbos, neturintiems, kur gyventi, nenorintiems dirbti, bet sutinkantiems grįžti į tėvynę narkomanams nuperka bilietą kelionei. Apie tai praneša Kauno priklausomybės ligų centrui.


Per metus išgeriame

2010 m. Lietuvoje parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų. Vienam gyventojui per metus teko 13,2 litro grynojo alkoholio.

Vyno bei fermentuotų gėrimų pernai parduota 6,4 mln. dekalitrų, arba 210 tūkst. dekalitrų (3 proc.) daugiau nei 2009 m.

Daugiausia parduota alaus – 29,3 mln. dekalitrų, arba 2,7 mln. dekalitrų (10 proc.) daugiau nei 2009 m.

2010 m. pabaigoje gydymo įstaigų įskaitoje buvo 55,3 tūkst. lėtiniu alkoholizmu sergančių asmenų.

76 proc. Lietuvos jaunuolių tvirtina, kad per 24 val. gali labai lengvai gauti ir alkoholinių gėrimų, ir tabako gaminių.


Sergame narkomanija

Šalies gydymo įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas pernai registruoti 6056, 2009 m. – 5954 asmenys.

Pernai narkomanija sirgo 186,7 gyventojų iš 100 tūkst.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE