Medikai prabilo apie atimamą galimybę teikti aukščiausio lygio paslaugas, kurios Vakarų Lietuvos gyventojams bus teikiamos Vilniuje ar Kaune.
Sveikatos apsaugos reforma, pagal kurią uostamiestyje numatoma Klaipėdos universitetinę ligoninę sujungti su Jūrininkų bei prijungti Švėkšnos psichiatrinę, pasak medikų, yra skubota.
Labiausiai jiems kelia nerimą, kad Klaipėdoje ketinama panaikInti sudėtingas operacijas. Ligoniai iš Vakarų Lietuvos sraigtasparniais būtų gabenami į Vilnių ir Kauną.
„Klaipėda yra stambiausias Vakarų Lietuvos medicinos centras su dideliu būriu labai kvalifikuotų specialistų, profesorių, kurie iš esmės teikia visas reikalingas paslaugas, daro sudėtingas operacijas, taigi kodėl dabar reikia ligonius, ypač sunkius ligonius vežt į Vilnių ar Kauną ten kad juos operuotų”, – „Panoramai” teigė Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Vladas Žulkus.
Kaip praneša Lietuvos televizijos laida „Panorama”, Sveikatos apsaugos ministras tikina, kad ligoninių jungimas yra privalomas.
„Manome, kad Klaipėdoje pakanka dviejų ligoninių, pakanka, t.y. jungimas yra privalomas. Klaipėda yra unikalus reformos pavyzdys. Ten viskas labai paprasta, kas bus vadovas, taigi čia vadovai susiremia ragais ir neleidžia daryti reformos, taip veikia vietos politikus įtakoja”, – teigė ministras Algis Čaplikas.
Uostamiesčio medikai atkerta, kad sveikatos apsaugos ministro politika naudinga tik Vilniaus ir Kauno medikams. O siekis sunaikinti regione aukštos kokybės paslaugas teikiantį centrą ir paversti tik respublikinio lygio ligoninėmis, yra ne tik klaida.
„2006 metų Europos Sąjungos (ES) dokumente labai aiškiai teigiama, kad aukšto lygio paslaugos turi būti prieinamos regionuose. Ir tokio dydžio kaip Vakarų Lietuvos regionas visiškai atitinka šituos reikalavimus”, – sveikatos apsaugos reformą kritikavo Audrius Šimaitis, Jungtinėje Karalystėje dirbantis kardiologas konsultantas.
Klaipėdos medikus stebina ir tai, kad įgyvendinti reformą labai skubama.
„Šiai programai numatyta trys metai. Prieš tai buvo dvi programos, jos buvo vykdomos nuosekliai visą laiką,o šitą kažkodėl mėginama daryti per vieną du mėnesius, ir neaišku kodėl”, – klausė Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas prof. Vincas Janušonis.
„Negali būt matematinio modelio, skubotų sprendimų ir mechaninio sujungimo. Reikia įsiklausyti į visuomenės balsą, į medikų nuomonę”, – antrina Klaipėdos meras Rimantas Tarasevičius.
Klaipėdos universitetas ir Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė ketina siekti, kad regione būtų įkurta asocijuota struktūra, kuri teiktų universitetinio lygio paslaugas ir prilygtų Vilniaus ir Kauno universiteto ir mokslo bazėms.
Jai vadovautų taryba, kurios daugumą sudarytų ne ligoninių vadovai, o gydytojai. Jie ir galėtų spręstų kiek ir kur sumažinti lovų skaičių.
