Kol mokslininkai ir medicinos specialistai bando atkreipti visuomenės dėmesį į skiepų nuo gripo būtinumą, didžioji šalies gyventojų dalis į tai tiesiog numoja ranka. Aktorė Ineta Stasiulytė skiepus vadina „medikų išmislu”, jos kolegė Larisa Kalpokaitė pripažįsta tik česnaką, o K. Kaikarienė skiepijasi tik vyro pričiupta.
Be šių skeptiškų vertinimų, visuomenėje vyrauja dar viena moksliškai neįrodyta nuostata, jog vakcina tik padidina mirties tikimybę. Mokslininkų teigimu, mirčių ar komplikacijų pasiskiepijus nuo gripo skaičius nėra didesnis lyginant su skiepais nuo kitų ligų. Tad kodėl nesiskiepijame? Gydytojai išskiria kelias to priežastis.
„Yra išskiriami trys pagrindiniai mitai, susiję su skiepais nuo gripo. Pirmas – jeigu pasiskiepysi, tau tikrai nepadės. Antras – jeigu pasiskiepysi, tikrai susirgsi. Trečias – kodėl turėčiau skiepytis ir už tai mokėti pinigus? Tačiau visi jie yra neobjektyvūs ir neįrodyti”, – mitus vardina ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Žvelgdami į šiuos tris mitus, pažiūrėkime kaip juos vertina žinomi Lietuvos žmonės, kurie taip pat yra tos pačios, tris su puse milijoninės Lietuvos visuomenės dalis.
Žinomos moterys pasikliauja natūraliais metodais
„Žinote, jei manęs ir dukros, vyras nepričiuptų, matyt, gyventume nesiskiepijusios ir tik pavasarį susimąstytume, kad sezonas praėjo be gripo”, – apie sutuoktinio Vykinto nuopelnus šeimai didžiuodamasi kalbėjo Kristina Kaikarienė. Tiesa, šiemet pasiskiepyti ji dar dar nespėjo. Kalbėdama apie šeimos sveikatą garsioji vedybų planuotoja pasidžiaugė, kad visų trijų (jos, dukros ir vyro) imunitetas stiprus, todėl ypatingų bėdų jie dėl to neturi.
Kiek kitokia patirtimi dalijosi aktorė Larisa Kalpokaitė patikinusi, jog į tokias kvailystes, kaip skiepai, ji nesivelianti. Žinoma moteris savo kailiu patyrė, kaip veikia vadinamieji skiepai. „Puikiai suprantu farmacininkų interesus, bet būkime teisingi – niekas nežino, kokio gripo atmaina bus šiemet, tai kaip galima skiepytis iš anksto”, – retoriškai svarstė pašnekovė. Geriausiai prieš sezoninius gripus, moters teigimu, veikia vitaminas C ir nuo neatmenamų laikų žinoma česnako skiltelė. Tiems, kas jaučia alergiją česnakui dėl jo kvapo, L. Kalpokaitė primena, jog yra jo kapsulių.
Numoti ranka į liaudišku antibiotiku vadinamą česnaką nelinkusi ir atlikėja Rosita Čivilytė. Penkiolika metų gripu neserganti dainininkė juokauja, kad jos imunitetas stebėtinai stiprus. „Jei ir įmestumėte mane į žmonių, sergančiu gripu, židinį, manau išlipčiau sveika”, – sako homeopatiniais preparatais organizmą stiprinanti pašnekovė. Rosita mano, kad stiprinti savo organizmą reikia ne tik prieš gripų sezoną, bet visus metus. Tuomet jokių ligų antpuoliai nebus baisūs, o jei organizmas pasilpęs, atlikėja siūlo būti atidesniems sau ir tiesiog pasisaugoti.
Ineta Stasiulytė skiepus nuo gripų vadina medikų išmislu. „Natūralu, kad pasigavęs bacilą, žmogus susirgs, jokie skiepai nuo to neapsaugos. Gaila žmonių, pildančių medikų kišenes… Iš aplinkinių matau, kaip „puikiai” tie skiepai veikia – pasiskiepijęs nuo gripo asmuo serga gripais su įvairiausiomis komplikacijomis, ačiū, man nereikia”, – kategoriška buvo I. Stasiulytė. Per kasmetinį gripų sezoną projekto „Šok su manimi” dalyvė pasikliauja visagaliu česnaku. „Neskanu, nekvapnu, bet už tai saugu”, – už liaudišką priemonę laidavo I. Stasiulytė.
„Jei nenori susirgti, tiesiog negalvok apie tai”, – žinomoms aktorėms pritarė dizainerė Indra Dovydėnaitė. Moteris tiki žmogaus saviįtaiga, todėl pati neprisileidžia negatyvių minčių. „Mus ištinka tai, ko bijome, taigi pirmiausiai turime susitvarkyti su savo mintimis”, – sakė atžalos besilaukianti kūrėja.
Sunegalavusi Indra gydosi natūraliais būdais ir nepuola saujomis gerti vaistų, bet norėdama užkirsti kelią ligoms ji nei skiepijasi, nei valgo česnakus ar imbierus, tiesiog neleidžia sau apie tai galvoti.
Grupės „Empti” vokalistė Giedrė Kilčiauskienė į kalbas apie skiepus taip pat gana lengvai numoja ranka. „Nesiskiepiju, nes laiko tokiems dalykams nerandu. Pamąstau, kad imunitetas pakankamai stiprus ir atlaikys, o jei liga prispiria, prisimenu arbatas ir citrinas”, – galvoti apie ligas nenorėjo atlikėja.
Užsieniečiai skiepus vertina labiau
Akivaizdu – pašnekovės netiki medicinos specialistų išskiriamomis piktybinėmis gripo savybėmis ir atspindi daugelio lietuvių nuomonę. Įdomu ir tai, kad Zebra.lt kalbintos moterys kiekvieną dieną praleidžia apsuptos minios žmonių – teatruose, koncertuose, priėmimuose ar filmavimo aikštelėse ir rizikuoja užsikrėsti gripo bakterijomis.
Visgi medicina sako ką kita. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos statistiką, Lietuva užima priešpaskutinę vietą pagal besiskiepijančių asmenų skaičių. Tai sudaro vos 6 procentus į rizikos grupę patenkančių asmenų. Tuo tarpu kitose ES šalyse, kuriose net mirtingumas mažesnis negu Lietuvoje, besiskiepijančiųjų skaičius peržengia 50 procentų – Airijoje apie 65 proc., Italijoje apie 67 proc., Didžioje Britanijoje apie 75 proc. Čia skiepai yra savaime suprantamas apsisaugojimo nuo gripo būdas. Labiausiai pažengusi šalis šioje srityje yra Olandija, kur kasmet skiepijasi daugiau kaip 80 proc. rizikos grupės žmonių.
Kiekvienas pats turime rūpintis savimi
Aukščiau įvardintus mitus paneigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja gyd. Daiva Razmuvienė. Iš tikrųjų vakcinoje nėra gyvo viruso, kuris galėtų sukelti ligą. Jis yra sunaikintas ir negyvas, arba skiepe yra tik jo dalelės, paviršiaus baltymų antigenai. Tokios kalbos buvo realios prieš 30 metų ir anksčiau, kai vakcinose buvo naudotas gyvas virusas.
Vertindama antrą mitą, „jei pasiskiepysi, tikrai susirgsi”, gydytoja pripažino, jog visada lieka tokia galimybė. Tačiau skiepas visiškai apsaugo nuo rimtų komplikacijų ir mirties. „Ir tai nekalta vakcina, o kaltas pats žmogus – jo amžius, lydinčios ligos, netgi psichologinė nuostata ir kiekvieno žmogaus individualus požiūris į skiepijimą. Tad sakyti, kad aš susirgau dėl to, kad pasiskiepijau, negalima”, – iš dalies aktorės I. Dovydėnaitės poziciją patvirtino medikė.
Dar vienas momentas – jeigu žmogus skiepijosi turėdamas tam tikros ligos požymių būdamas inkubaciniame periode, bet ne ligos pradžioje, jis gali susirgti jau pasiskiepijęs. „Tačiau tai nereiškia, kad jis susirgo gripu. Jis tiesiog susirgo kitu kvėpavimo takų susirgimu”, – pridūrė D. Razmuvienė.
Trečią mitą gydytoja paneigė tuo, kad kiekvienas iš mūsų pats turi rūpintis savo sveikata, tad ir derėtų paskaičiuoti, kas labiau apsimoka – skiepas ar visokie papildai prieš ligą bei vaistai jau susirgus.
Vakcina nuo gripo nesukelia mirties
Visuomenė prieštaringai į vakcinaciją žvelgia dar ir dėl to, neva skiepai yra tik farmacininkų sukurta priemonė patuštinti žmonių kišenes ir pripildyti savąsias. ULAC vadovas doc. dr. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad svarbiausia yra į rizikos grupę patenkančių žmonių (nėščiosios, asmenys nuo 65 metų amžiaus, medikai, lėtinėmis bei inkstų ligomis, bronchine astma sergantys asmenys ir socialinės globos namų gyventojai) skiepijimas. O tai jiems nieko nekainuoja – vakciną kompensuoja valstybė.
Taip pat iš dalies klaidinga manyti, jog vien natūralios priemones padės apsisaugoti nuo gripo infekcijos, nes tai nėra įrodyto moksliškai. Tuo tarpu pasak mokslininkų, skiepai yra pagrindinis būdas užkirsti kelią viruso patekimui į organizmą.
Komplikacijų arba net mirčių skaičius tarp pasiskiepijusiųjų taip pat yra gana mažas ir neišsiskiria, lyginant su skiepais nuo kitų ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo 2009-ųjų vidurio iki šių metų kovo mėnesio Europos Sąjungos šalyse buvo paskiepyta 127 mln. žmonių, o už Bendrijos ribų – dar 15 mln. Per tą laikotarpį medikai užfiksavo 17 tūkst. atvejų nepageidaujamų reakcijų, iš jų 5000 žmonių nustatytos sunkios šalutinės reakcijos. Dėl patirtų komplikacijų mirė 171 žmogus, tačiau daugiau kaip pusė iš jų – senyvi asmenys, jau iki skiepijimo sirgę kitomis lėtinėmis ligomis.
Visas dėmesys į nemokamus skiepus
Pasak Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro direktoriaus doc. Dr. Vytauto Kasiulevičiaus, pasiskiepijus nuo bet kokios gripo formos, imunitetas išsivysto per dvi-keturias savaites. Dėl to raginama skiepytis laiku, dar iki tol, kol virusas neišplito ir netapo sezoniniu.
O kodėl patys šeimos gydytojai kartais atkalba pacientus skiepytis? Medicinos specialistai išskiria dvi priežastis: asmeniniai verslo interesai (dalis gydytojų teikia homeopatinio gydymo paslaugas) bei nekompetencija ir moksliškai įrodytų tyrimų rezultatų nežinojimas.
„Medikai patys rizikuoja užsikrėsti teikdami pagalbą, o jei persirgs vaikai ir vyresni žmonės, gali būti ir komplikacijos. Todėl visų pirma yra siekiame, kad jie skiepytųsi nemokamai. Todėl šalys dėl to ir raginamos kompensuoti vakcinas. Nes, pavyzdžiui, Švedija ar Norvegija kompensuoja skiepus visiems gyventojams, ne tik rizikos grupėms”, – pridūrė S. Čaplinskas.
