Gydymo įstaigų vadovų kėdėse ilgai užsisėdėję žmonės „ne taip mato naujoves”, todėl prezidentė Dalios Grybauskaitės siūlo jų rotaciją, sako šalies vadovės patarėjas.
„Tas principas, kad vadovai turėtų keistis, ugdyti savo pakaitą, yra plačiai taikomas ir privačiame sektoriuje, nes tai yra tam tikras rizikos valdymas. Žmogus, užsibuvęs vienoje vietoje ilgą laiką, jis galbūt ne taip mato naujoves, o valdymo procesų naujovių yra pakankamai daug. Taigi šis pasiūlymas apriboti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadenciją yra pakankamai nuoseklus ir gerai apgalvotas žingsnis”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė D.Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas.
Anot jo, prezidentės iniciatyva parengtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos „neatranda kažkokių naujų aspektų – tie pasiūlymai prezidentės iniciatyva buvo pateikti ir dėl STT, prokuratūros, VSD vadovų kadencijų”.
N.Udrėno teigimu, medicinos įstaigų vadovų kaita bus naudinga ne tik pacientams, bet ir darbuotojams.
„Ne paslaptis tokie atvejai, kai sveikatos įstaigų vadovai gaudavo 10 kartų didesnę algą nei eiliniai darbuotojai, o dar liepdavo šiems išeiti neapmokamų atostogų. Kadencijos kaita užtikrins, kad puikūs savo srities specialistai galės imtis savo tiesioginės veiklos, o įstaigoms galės vadovauti turintieji administravimo įgūdžių”, – kalbėjo jis.
Prezidentė D.Grybauskaitė teikia pataisas, kuriomis siūloma įvesti penkerių metų kadencijas visų asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams ir nustatyti, kad vadovauti įstaigai jie gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, siūloma iki 65-erių metų apriboti visų sveikatos įstaigų vadovų amžių.
Prezidentės nuomone, dėl ydingos vadovų skyrimo tvarkos sveikatos priežiūros sistemą apėmė sąstingis, tai tapo ir didžiausiu sveikatos reformos stabdžiu.
Šalies vadovės teigimu, pakeitus ydingą sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo tvarką, taip pat atsivers karjeros galimybės visiems kvalifikuotiems ir kompetentingiems specialistams.
Prezidentės iniciatyva jau pateiktos ir STT, Prokuratūros bei VSD vadovų kadencijas ir rotaciją įtvirtinančios įstatymų pataisos.
Gydymo įstaigai leisti vadovauti penkerius metus. Tokios trukmės kadencija gali būti pakartota tik vieną kartą. Vadovų iki gyvos galvos nebeliks? Gerai tai ar blogai? Portalo sveikata.diena.lt kalbinti pašnekovai tai vienareikšmiškai vertina neigiamai.
Stasys Gendvilis, Kauno ligoninės vyr. gydytojas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas:
– Daugumai mano kolegų tapo neramu: gydytojai, dirbantys vadovaujamąjį darbą daugiau nei penkerius metus, prarado praktinio darbo kvalifikaciją. Norint gauti licenciją verstis medicinos praktiką reikės vėl mokytis. Studijų trukmė priklausys nuo to, kiek laiko gydytojas nedirbo pagal savo specialybę.
Kita vertus, sveikatos priežiūros įstaiga yra labai sudėtinga institucija savo infrastruktūra, teikia specifines, visuomenei labai svarbias paslaugas. Vadybininkui, atėjusiam vadovauti gydymo įstaigai iš kitos srities, nelengva susiorientuoti, įgyti žinių. Nespėjus įsigilinti į naują sritį vėl reikės ieškotis kito darbo. Europos šalių gydymo įstaigoms vadovavo vadybininkai, tačiau ten pastaruoju metu grįžtama prie medikų. Ten, kur tebevadovauja vadybininkai, yra direktorius medicinai, kuris atsako už specifinius klausimus.
Jei pas mus konkursai į vadovų pareigas vyktų skaidriai, būtų atrinkti geriausieji iš geriausiųjų – būtų gerai. Dabar pasitaiko įvairių insinuacijų, pasitelkiami kitokie principai. Dėl amžiaus cenzo – yra jaunų gabių žmonių, kurie gali padaryti daugiau, greičiau ir geriau. Bet yra ir prityrusių, lenkiančių jaunus netgi energija, nekalbant apie patirtį. Biologinis amžius neapibrėžia funkcinių galimybių.
Nerijus Mikelionis, Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vyr. gydytojas:
– Manau, kad reikia leisti žmonėms dirbti tiek, kiek jais pasitikima. Atleisti vadovą iš darbo labai paprasta: nubalsuoti steigėjo taryboje, ir viskas. Kadencijos reikalingos, vadovas neturi užmigti savo vietoje visam gyvenimui. Kas penkerius metus gali būti vykdomas bent jau žinių patikrinimas, bet riboti kadencijomis ir drausti nėra sąžininga ir teisinga. Juk net rinkimų į Seimą kadencijos neribojamos.
Rotacija taikoma statutiniams pareigūnams, bet jiems suteikiamas darbas. Aš padėjau diplomą, vadovu dirbu geriau ar blogiau ir tai reikia vertinti. Dirbančiuosius gerai, sukaupusiuosius patirtį išdrėbti kaip muses iš barščių?
Amžiaus cenzas taip pat nėra geras sprendimas. Metai metams nėra lygūs. Gydymo įstaigos vadovui juk nereikia, kaip tarnaujančiam kariuomenėje, laikyti ištvermės egzaminą – su visa amunicija užbėgti į ketvirtą aukštą.
Jei gydymo įstaigos steigėjas žino, kad žmogus nesusitvarko, kolektyvas mato, kad vadovas ateina į darbą tik pasėdėti, yra priemonių negerovėms išgyvendinti, tereikia tai daryti. Pavyzdžiui, kasmet atsiskaityti. Jei netenkina – imtis priemonių. Sistema kontrolei yra nebloga, tereikia visoms atsakingoms struktūroms sąžiningai vykdyti savo funkcijas. Juk buvo, bet dabar panaikinti atestaciniai reikalavimai. Gal tai reikia sugrąžinti? Kad ir kaip gerbiu Prezidentę, kaltinimai vadovams nuskambėjo nemaloniai.
Vida Marija Čigriejienė, Seimo narė:
– Balsuodama Seime dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisų susilaikysiu, nes jas vertinu neigiamai. Yra kitų būdų gydymo įstaigų vadovų kadencijai sutrumpinti, jei vadovas nevykdo jam keliamų reikalavimų. Tokį vadovą galima licencijuoti, galima atleisti. Galima kas metai testuoti vyriausiuosius gydytojus, tegul atsiskaito už savo darbus. Jei steigėjas patenkintas – kam trukdyti dirbti? Jei nepatenkintas – atleisti.
Jei vadovas per penkerius metus įgyja pagreitį, gerai tvarkosi, darbo rodikliai yra puikūs, personalas myli, aplinkiniai gerbia – kodėl neleisti dirbti ilgiau? Reikia žiūrėti, kaip žmogus gydymo įstaigai vadovauja. Yra daug klinicistų, tapusių puikiais vadybininkais. Tas vadovas, kuris kartu ir daug operuoja, verčiasi kitokia klinikine praktika, niekada nebus geras vadybininkas. Jei gydytojas intensyviai dirba su ligoniais, negali vadovauti įstaigai, nes neaišku, kuo dirba – vadovu ar chirurgu. Yra tokių.
Nelabai pritariu Prezidentės pasiūlymui įvesti gydymo įstaigų vadovams amžiaus cenzą. Jis gali būti, bet kodėl 65-eri, o ne 70 metų? Jei vyrai į pensiją išeis 65-erių, tebūnie, kaip yra aukštosiose mokyklose nustatytas toks amžiaus cenzas rektoriams. Tačiau Aukščiausiojo Teismo pirmininkas išrinktas būdamas 69-erių, kadencija, atrodo, devyneri metai. Taigi gal verta gydymo įstaigoms vadovauti iki 70 metų?
