Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Pokyčių pirmiausia turime norėti patys ir ryžtis keisti savo gyvenseną.
Lietuvoje jau treti metai įgyvendinama Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa.
Dėl širdies ir kraujagyslių ligų nemokamai tikrinami apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Tokie tyrimai apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.
Apskaičiuota, kad Lietuvoje gyvena apie 690 tūkstančiai tokio amžiaus žmonių.
Gyventojų patikros šalies mastu tikslas – mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija, insultu, periferinių arterijų tromboze), atrinkti sergančiuosius ateroskleroze ar cukriniu diabetu, kurie dar nejaučia sveikatos sutrikimų, siekiant užkirsti kelią šių ligų raidai. Taikomų prevencinių priemonių efektyvumas pagrįstas medicinos mokslu ir kitų šalių patirtimi.
Valstybinės ligonių kasos prie SAM specialistams neseniai apdorojus duomenis apie prevencinių programų vykdymą paaiškėjo, kad per šių metų penkis mėnesius širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programai įgyvendinti panaudota 101,4 proc. (šiemet iš viso skiriama 5,8 mln. Lt) šiam laikotarpiui iš PSDF biudžeto skirtų lėšų. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra dažniausia sergamumo ir mirtingumo priežastis. Tad šios programos plėtojimo intensyvėjimas – geras prevencinio darbo plėtros ženklas.
Programą įgyvendina pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, bei specializuoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniai – Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos ir Kauno medicinos universiteto klinikos. Patikros metu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualius šių ligų prevencijos planus. Jei pacientui gresia širdies ir kraujagyslių ligos, jų komplikacijos, šeimos gydytojas jį siunčia į specializuotus centrus išsamiau ištirti, prireikus jam skiriamas gydymas.
Pernai tokių paslaugų suteikta 73 tūkstančiams gyventojų, per šių metų penkis mėnesius paslaugas gavo daugiau nei 45 tūkst. gyventojų. Labai svarbu, kad ne tik daugiau teikiama programoje numatytų paslaugų, bet ir daugėja programą įgyvendinančių pirminių sveikatos priežiūros įstaigų.
