Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras parengė ir šiemet pradeda įgyvendinti „Pedikuliozės prevencijos programą”. Programos tikslas – informuoti visuomenę, kaip neužsikrėsti utėlėmis, mažinti sergamumą šia liga Pasvalio miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklose, ugdyti moksleivių higienos įgūdžius, išaiškinti pedikuliozės nešiotojus ir padėti socialiai remtinoms šeimoms įsigyti utėlių naikinimo priemonių.
„Šiurpas krečia prisiminus geltona dukters kasele ropojančią utėlę, – pasakojo vienos mokyklos mergaitės mama. – Baisu buvo. Ką apie mus klasės vaikų tėvai pagalvos? Mes normali šeima, ne kokie girtuokliai asocialai. Tiesiog nežinojau ko griebtis.” Tokių atvejų – daugybė. Utėlėtumas vėl tapo aktualia problema.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Pasvalio skyriaus duomenimis, 2008 metais užregistruotas 21 pedikuliozės atvejis. Per pirmąjį šių metų ketvirtį visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys Pasvalio miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklose, patikrino 1 tūkst.120 mokinių (gavus išankstinius tėvų sutikimus), iš jų apsikrėtę utėlėmis rasti 47 mokiniai, kitaip tariant – 4 vaikai iš 100.
Jei vaikas užsikrėtė utėlėmis, tai dar nereiškia. kad šeimoje nesilaikoma higienos reikalavimų. Norint išvengti šių parazitų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja tėvams tikrinti atžalų galvas. Žinios apie utėlėtumą – esminis dalykas, keičiantis nuostatas ir elgesį bei užtikrinantis efektyvų jo plitimo mažinimą.
Pedikuliozė – kas tai ?
Utėlėtumas (pedikuliozė) – apsikrėtimas utėlėmis. Utėlės – tai smulkūs išoriniai žmogaus kūno parazitai. Jie ropoja, nešokinėja ir neskraido. Ant žmogaus kūno parazituoja galvinės, drabužinės, kirkšninės utėlės. Galvinės nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos utėlės gyvena ir veisiasi žmogaus galvos plaukuose. Drabužinės utėlės (nuo šviesiai pilkšvos iki tamsiai pilkai žalsvos spalvos) gyvena ir veisiasi apatiniuose baltiniuose. Kirkšninės utėlės gyvena ir veisiasi gaktos, pažasties plaukuose, randama antakiuose, blakstienose. Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, deda kiaušinėlius (glindas), šios yra druskos grūdelio dydžio, gyvos – geltonai baltos, mirusios – juodos spalvos. Glindos tvirtai prisiklijuoja prie plauko, nenukrenta nuo judesio ar pūstelėjimo. Tuo skiriasi nuo pleiskanų, į kurias labai panašios.
Utėlėmis apsikrečiama dėl artimo sąlyčio su utėlėtais asmenimis, naudojantis jų drabužiais, daiktais, bendra lova, patalyne, rankšluosčiais. Galvinėmis utėlėmis dažniausiai apsikrečiama naudojantis utėlėtų žmonių šukomis, plaukų šepečiais. Dėl utėlių naikinimo reikia kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą arba vaistinę.
Kaip apsisaugoti nuo utėlių?
Kad neužsikrėstume utėlėmis ir neišplatintume jų šeimoje bei kolektyve, būtina laikytis šių profilaktikos priemonių:
1. dažnai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) maudytis;
2. prižiūrėti plaukus (kasdien juos šukuoti, kai reikia – plauti, kirpti);
3. mokykloje mokiniai neturėtų dalytis šukomis, plaukų šepečiais, galvos apdangalais ar drabužiais, kepures laikyti palto rankovėje;
4. dėvėti švarius drabužius ir laiku juos keisti, skalbti, lyginti;
5. patalynę keisti ne rečiau kaip kas 10 dienų;
6. nuolat valyti patalpas bei aplinkos daiktus;
7. utėlės gerai plaukia, todėl siekiant išvengti užsikrėtimo baseine patariama naudoti maudymosi kepuraites.
Birutė KAZILEVIČIENĖ
Pasvalio visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
