Vienerių metų sukaktį minintis Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas, renkantis unikalią mūsų tautos biologinių mėginių kolekciją medicinos mokslo tyrimams, dalinasi pirmaisiais veiklos rezultatais. Per pirmuosius metus savo kraują biobankui davė daugiau nei tūkstantis Lietuvos gyventojų, iš kurių kraujo suformuota daugiau nei 30 tūkstančių mėginių. Dar daugiau nei tūkstantis yra užsiregistravę duoti kraują artimiausiu metu. Kovo 31 d. pirmojo biobanko gimtadienio proga savo kraujo mėginius davė ir vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ bei „Nasdaq“ technologijų ir verslo kompetencijų centro Vilniuje vadovai bei darbuotojai.
Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanke kaupiami gyventojų kraujo mėginiai ir kita sveikatos informacija bus naudojama ligų gydymui, prevencijai ir personalizuotos medicinos plėtojimui. Vienintelis šalyje populiacinis biobankas, kartu su Lietuvoje veikiančiais ligų biobankais priklausantis Europos biobankų ir biomolekulinių išteklių tinklui BBMRI-ERIC, įkurtas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
Populiacinio biobanko vadovė: biobanko dalyviais tapę gyventojai turėtų didžiuotis
Kaip sako Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė, pirmųjų biobanko dalyvių dėka padėti labai svarbūs pamatai tolesniam populiacinio biobanko augimui ir medicinos mokslo įgalinimui.
„Tai tik pradžia, pirmieji žingsniai prieš didelius dalykus, bet to jau pakanka, kad kaip lygiaverčiai partneriai galėtume įsitraukti į svarbius medicinos mokslo procesus. Jau gavome paraiškas ir pirmiesiems mokslo tyrimams pradėti, ir mėginame daryti tam tikras įžvalgas iš turimų pirmųjų duomenų. Neabejoju, kad populiacinio biobanko svarba tik didės, o jame sukaupti duomenys gali iš esmės pakeisti mūsų mediciną ir sveikatos sistemą. Tad tas pirmasis tūkstantis gyventojų, kurie jau davė kraujo ir tapo pirmaisiais biobanko dalyviais bei mūsų ambasadoriais, turėtų labai didžiuotis savo sprendimu. Visa visuomenė turėtų jais didžiuotis“, – teigia dr. G. Kvedaravičienė.
Ilgalaikis Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko tikslas – sukaupti kuo didesnę mūsų visuomenės dalį reprezentuojančią gyventojų kraujo mėginių kolekciją. Šiais mėginiais ir kita sveikatos informacija mokslininkai gali naudotis lyg biblioteka savo vykdomiems medicinos mokslo tyrimams. Be to, biobankai padeda užtikrinti tyrimų metu gautų duomenų nuoseklų kaupimą, tolesnį panaudojimą bei vertės mokslui ir visuomenei auginimą.
Pasak G. Kvedaravičienės, kuo daugiau gyventojų prisijungs prie populiacinio biobanko dalyvių, tuo daugiau naudos mes visi turėsime per pažangesnę, personalizuotos medicinos principais pagrįstą sveikatos sistemą ir ligų prevenciją, tačiau tai gali užtrukti ne vienerius ir ne kelerius metus, o dešimtmetį ar netgi ilgiau.
Pradinė riba, kurią išsikėlė populiacinis biobankas – per penkerius metus nuo įkūrimo pasiekti 10 tūkstančių dalyvių skaičių. Per pirmuosius populiacinio biobanko veiklos metus, sustygavus visus procesus ir pradėjus rinkti mėginius, populiacinio biobanko dalyvių gretos pasiekė 11 proc.nuo pradinio išsikelto dalyvių skaičiaus tikslo. Dr. G. Kvedaravičienė neabejoja, kad tai – tik pradžia: visuomenės aktyvumas vis didėja, prie biobanko dalyvių jungiasi ne tik pavieniai asmenys ar šeimos, bet ir įmonių bei įvairių organizacijų kolektyvai.
„Nasdaq Vilnius“ simboliniu varpo dūžiu pakvietė gyventojus investuoti į savo sveikatą
Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko pirmojo gimtadienio proga prie jo dalyvių prisijungė ir „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos bei „Nasdaq“ technologijų ir verslo kompetencijų centro Vilniuje kolektyvas, dalyvavęs kraujo davimo biobankui akcijoje. Biobanko pirmasis gimtadienis paminėtas ir simboliniu vertybinių popierių biržos varpo dūžiu, kviečiančiu gyventojus investuoti į savo sveikatą.
Akcijos metu savo kraujo mėginį populiaciniam biobankui davė ir „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas Gediminas Varnas.
„Vertybinių popierių biržoje dažnai kalbame apie investavimą, tačiau šiandien norime priminti, kad svarbiausia investicija prasideda nuo mūsų pačių. Prisijungdami prie populiacinio biobanko, investuojame į mokslo pažangą, pažangesnę mediciną ir sveikesnę ateitį visai visuomenei. Džiaugiuosi, kad „Nasdaq Vilnius“ komanda gali būti šios iniciatyvos dalimi ir savo pavyzdžiu paskatinti prisidėti ir kitus“, – teigė G. Varnas.
Pasak Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorės dr. G. Kvedaravičienės,vienintelio antrinės reguliuojamos vertybinių popierių rinkos operatoriaus Lietuvoje „Nasdaq Vilnius“ prisijungimas prie populiacinio biobanko dalyvių turi ir simbolinę, ir praktinę reikšmę.
„Populiacinis biobankas, kaip ir vertybinių popierių birža, yra apie investavimą ir ilgalaikės vertės auginimą, tik kiek kitokį – apie investavimą į savo, savo artimųjų ir visos visuomenės sveikatą. Tapdami biobanko dalyviais, mes tarsi įsigyjame akcijų, kurių dividendai ateis per pažangesnę mediciną, pritaikytą ir atliepiančią Lietuvos gyventojų sveikatos ypatumus, irnaudą kuriančius mokslo tyrimus. Todėl labai džiaugiamės šia „Nasdaq Vilnius“ kolektyvo iniciatyva ir tikimės, kad ji paskatins tapti biobanko dalyviais ir kitas organizacijas tiek versle, tiek viešajame sektoriuje“, – sako G. Kvedaravičienė.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Dalius Jatužis pažymi, kad duodami savo kraujo mėginį biobankui, gyventojai parodo rūpestį savo bei savo artimųjų sveikata. Tad jis ragino to dar nepadariusius gyventojus žengti šį svarbų žingsnį ir įnešti savo indėlį į medicinos mokslo ir sveikatos sistemos pažangą.
„Populiacinis biobankas suteikia unikalią galimybę kiekvienam gyventojui tiesiogiai prisidėti prie medicinos mokslo pažangos. Tai ne abstrakti idėja, o konkretus įrankis kiekvienam piliečiui dalyvauti kuriant efektyvesnę, labiau individualizuotą mediciną. Ilgėjant gyvenimo trukmei, biobanko duomenys padeda ieškoti atsakymų, kaip užtikrinti ne tik ilgaamžiškumą, bet ir geresnę gyvenimo kokybę – ilgiau išlikti sveikiems, išvengti ligų ar jas gydyti efektyviau. Todėl populiacinis biobankas yra reikšminga investicija į sveikesnę visuomenę – investicija, kurios naudą ilgainiui galėsime pajusti visi“, – sako VU Medicinos fakulteto dekanas prof. D. Jatužis.
Iš kiekvieno dalyvio kraujo suformuojama apie 30 mėginių
Populiacinis biobankas siekia sukaupti visą Lietuvos visuomenę reprezentuojančią biologinių mėginių kolekciją, tad tapti jo dalyviais duodant kraujo mėginį kviečiami visi gyventojai – ir suaugusieji, ir vaikai.
Gyventojai, norintys tapti biobanko dalyviais, kviečiami užsiregistruoti populiacinio biobanko tinklalapyje. Duoti kraują galima atvykus į biobanką, įsikūrusį VU Medicinos fakulteto Medicinos mokslo centre, arba apsilankius biobanko partnerių laboratorijose.
Kraujo ėmimo populiaciniam biobankui procedūra – greita ir nesudėtinga: kraujo paimama panašus kiekis, kaip ir profilaktinių kraujo tyrimų metu. Iš kiekvieno biobanko dalyvio kraujo mėginio suformuojama apie 30 nedidelių mėginių, kurie laikomi specialiuose šaldikliuose apie 80 laipsnių šalčio temperatūroje.
„Nors skaičiais dar tik įsibėgėjame ir aktyvus mėginių rinkimas tik prasideda, pirmieji populiacinio biobanko veiklos metai buvo itin svarbūs – per juos sukūrėme ir sustygavome pagrindinius veiklos procesus, sukūrėme tvirtą veiklos pagrindą ir sukaupėme daug vertingos patirties. Ypač didelę pažangą padarėme duomenų valdymo, tvarkymo ir standartizavimo srityse. Džiugina ir tai, kad mūsų daromas progresas bei augančios kompetencijos yra matomos bei pripažįstamos ir sveikatos inovacijų srityje dirbančių kolegų Europoje – vis dažniau esame kviečiami į ekspertines diskusijas, kuriose nagrinėjami populiacinių duomenų įgalinimo klausimai ankstyvajai diagnostikai, lėtinių ligų rizikų vertinimui, personalizuotos prevencijos vystymui.Tad kol vienintelis mūsų šalyje populiacinis biobankas auga ir mes artėjame prie pirmojo svarbaus tikslo – 10 tūkstančių dalyvių – vyksta intensyvus darbas, kompetencijų bei žinių kaupimas kitose svarbiose srityse, kurios leis užtikrinti ilgalaikę populiacinio biobanko vertę tiek mokslui, tiek visuomenei“, – teigia Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko vadovė dr. G. Kvedaravičienė.
