Biorythm

Po santuokos visiems, dirbtinis apvaisinimas ?

„La Manif Pour Tous“ – Prancūzijoje gimęs spontaniškas visuomeninis judėjimas, kaip reakcija į vienalyčių santuokų įteisnimą šalyje bei iš to kylančią grėsmę, kad netrukus tokioms „šeimoms“ bus leista ir įsivaikinti. Judėjimui priklauso įvairūs žmonės, nepaisant jų religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų ar seksualinės orientacijos.

Jo įkūrėjai – Prancūzijoje vykusių manifestacijų prieš homoseksualų santuokų legalizavimą organizatoriai. Tarp jų – „Bernardinai lt.“ skaitytojams jau pažįstamas Prancūzijos katalikiškų šeimų konfederacijos prezidentas Antoine‘as Renardas. Taip pat – Naujojo Europos feminizmo prezidentė E. Montfort bei homoseksualų, nepritariančių vienalytėms santuokoms ir įvaikinimui tokiose sąjungose, pilietinės iniciatyvos Homovox atstovas J.-P. Delaume-Mayardas. Jie ir toliau buria žmones, informuoja apie priimto įstatymo vykdomuosius dekretus, padarinius, organizuoja per manifestacijas suimtųjų gynimą. Nors ši organizacija savo veiklą nutraukė, tačiau ji išliko pagrindinis internetinis portalas tiems, kurie neabejingi tos pačios lyties santuokų įteisinimo pasekmėms. Portalą „La Manif Pour Tous“ (http://www.lamanifpourtous.fr/fr/) galima skaityti ne tik prancūzų, bet ir anglų, vokiečių, ispanų bei rusų kalbomis. „Bernardinai.lt“ siūlo vieną jame publikuotų aktualių straipsnių.

Neseniai Prancūzijoje priimtas įstatymas, įteisinęs tos pačios lyties santuokas, išprovokavo keistą situaciją: heteroseksualios, ne santuokoje gyvenančios poros gali naudotis socialinio draudimo apmokamu dirbtiniu apvaisinimu, o homoseksualios, santuokoje gyvenančios poros negali, bent kol kas. Kita vertus, įsivaikinimas, leidžiamas santuokoje gyvenančioms homoseksualioms poroms, draudžiamas ne santuokoje gyvenančioms heteroseksualioms.

Bioetikos įstatymas, Prancūzijoje priimtas 2011 metų liepos 7 d., teigia, jog dirbtinis apvaisinimas gali būti taikomas tik mediciniškai pripažintam sterilumui kompensuoti.

Tačiau norime mes to, ar ne, dviejų vyrų arba dviejų moterų pora negali būti priskirta prie sterilių: tai ne sterilumo problema, o vaisingumo, kurio esamoje situacijoje panaudoti yra neįmanoma. Dėl šios priežasties homoseksualų santuokos šalininkai negali dėl diskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu apkaltinti valstybės, nebent homoseksualumas būtų paradoksaliai pripažintas sveikatos sutrikimu, susijusiu su nevaisingumu. Vyriausybė, priėmusi įstatymą dėl tos pačios lyties santuokos įteisinimo, kreipėsi į Konsultacinį etikos komitetą dėl leidimo dirbtinai apvaisinti tos pačios lyties poras. Jeigu šis projektas bus legalizuotas, homoseksualioms poroms dirbtinis apvaisinimas bus apmokamas socialinio draudimo.

Įteisinus įstatymą atsirastų didžiulė sumaištis šeimos, jos tęstinumo ir vaiko kilmės sampratoje.

Įsivaikinimo atveju vaikas gimsta vyro ir moters poroje. Šią porą, dėl įvairių priežačių vaiko auginti negalinčią, pakeičia kita vyro-moters pora, atstodama jam biologinius tėvus. Leidus įsivaikinti homoseksualioms poroms, šis pakeitimas nėra ekivalentiškas, tačiau dirbtinai apvaisinant susiduriame su dar didesnėmis problemomis. Vaikas bus pradėtas poroje, kuri biologiškai negali turėti vaikų. Nejaugi bus žengtas ir šis žingsnis vartotojiškos visuomenės modelio link?

Tačiau dirbtinio apvaisinimo galimybė bus prieinama tik moteriškos lyties poroms. Taigi šis įstatymas sąlygos lyčių nelygybę, kuri anksčiau ar vėliau iškels surogatinės motinystės, kaip alternatyvos vyriškos lyties poroms, klausimą.

O kaip į visa tai reaguoja Europa?

Europa atidžiai seka kiekvienos savo šalies narės leidžiamus įstatymų pokyčius ir, atrodo, atvirkščiai nei manytume, neturi šioje etinėje ir socialinėje srityje kitos pozicijos, kaip tik tą, kuri išryškės iš europietiško konsenuso.

Tačiau šiuo metu šalys jokio bendro sutarimo šiuo klausimu neturi. Vadinasi, bent kartą jos turi suvereniteto teisę. Tačiau jei dauguma šalių bus už dirbtinį apvaisinimą visiems, įstatymas įteisins daugumos požiūrį visos Europos lygmeniu, ir tada jį privalės legalizuoti visos šalys. Įstatymas, deja, nėra nekintantis principas – nuo šiol jis priklauso nuo vyraujančių pažiūrų.

Ir nepamirškime: kad ir kaip  užmegztume gyvybę – natūraliai ar dirbtinai – vis vien vaikui pradėti reikalingas vyriškas ir moteriškas pradas, kitaip tariant, tėvas ir motina.

Vertė Ina Clouet

Bernardinai.lt

TAIP PAT SKAITYKITE