Už avietes, rinktas sode per karštį, 70-metis vos nesumokėjo gyvybe. Tuo tarpu 25 metais jaunesnis vyras net neprisimena, kaip nualpo nuo kaitros.
Iki šiol nesiskundęs pensininkas Georgijus Vasilevskis rinko uogas per patį vidurdienį. Prakaitas žliaugte žliaugė, liežuvis buvo prikepęs prie gomurio, bet 70-mečiam vilniečiui buvo gaila palikti sodo gėrybių.
Iškart kirto dvi ligos
Namo sugrįžusiam G. Vasilevskiui širdis daužėsi krūtinėje kaip paukštis narve, o kraujospūdis buvo smarkiai nukritęs.
Rytą atėjęs į polikliniką jis duso ir vos gaudė kvapą.
„Padariusi kardiogramą šeimos gydytoja iškvietė greitosios pagalbos medikus ir mane nusiuntė į ligoninę”, – vakar kalbėjo pensininkas.
Atsidūręs Vilniaus universitetinėje ligoninėje G.Vasilevskis negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo iš medikų, – jam buvo nustatytas ne tik ūmus širdies veiklos nepakankamumas, bet ir plaučių uždegimas.
Svaigo galva ir pykino
Nuo karščio pastarosiomis dienomis alpsta net darbingo amžiaus žmonės. Sunkvežimio vairuotojas 45 metų Zygmuntas Misevičius, gyvenantis Mickūnuose, netoli Vilniaus, net neprisimena, kaip apalpęs vakar atsidūrė ligoninėje.
Jo veidas, pečiai, rankos buvo smarkiai įraudę, nors vyras tikino nemėgstantis lepintis saulėje.
Ligonio pulsas siekė daugiau nei 130 dūžių per minutę, kraujospūdis smarkiai krito, svaigo galva, pykino.
Šie požymiai rodė, kad širdis jau gerokai buvo pavargusi nuo neįprastos kaitros.
Nepadėjo nei drėgnas rankšluostis, nei vaistai.
„Jeigu ne greitosios pagalbos medikai, matyt, būčiau atsidūręs kapuose”, – prisipažino Z. Misevičius.
Prireikia didesnių dozių
Per parą po 10-15 naujų pacientų, kuriems būtina skubi kardiologinė pagalba, o juodžiausia diena – šios savaitės pirmadienis.
Tokio pacientų antplūdžio Vilniaus universitetinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas neprisimena per visą savo praktiką: „Nuožmus karštis yra negailestingas.
Dažniausiai dėl jo kenčia vyresnio amžiaus žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis.”
Smarkiai prakaituojant žmogaus organizmas netenka mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, magnio.
Todėl kartais prireikia gerokai didesnės vaistų dozės nei vėsiomis dienomis.
Kai oras įkaista iki 33 laipsnių, organizmas jau nesugeba išspinduliuoti šilumos pertekliaus.
Dėl to išsiplečia kraujagyslės, padidėja širdies apkrova ir smarkiai sutirštėja kraujas.
Migdo kaitri saulė
Ypač blogai jaučiasi perkaitę žmonės, kai krinta kraujospūdis. Sutirštėjus kraujui, greičiau susidaro trombai, užkemšantys aterosklerozės pažeistas kraujagysles.
Perkaitęs žmogus jaučia vangumą, mieguistumą, dingsta noras ką nors dirbti. Jis net saulėkaitoje gali užmigti. Karštą ir drėgną dieną aktyvaus žmogaus organizme jau po 15 minučių pradeda mažėti skysčių.
60 kilogramų sveriantis žmogus, praradęs 0,5-1,3 litro skysčių, gali pajusti ir dehidratacijos – skysčių praradimo – požymių.Dažniausiai ištinka apatija, raumenų spazmai, sausėja lūpos ir liežuvis, patamsėja arba pašviesėja šlapimas.
Pusė iškvietimų – dėl karščio
Nukrito kraujospūdis, silpna, ką daryti? Tokių nusiskundimų vakar ypač dažnai girdėjo sostinės greitosios medicinos pagalbos stoties vyresnioji gydytoja Nijolė Dmitrijevienė.
„Daugiau kaip 300 iškvietimų per parą, pusė jų – dėl perkaitimo, silpnumo, padažnėjusio pulso, sumažėjusio kraujospūdžio”, – aiškino gydytoja.
Nuo perkaitimo – traukuliai
Klaipėdos vaikų ligoninėje medikams teko reanimacijoje gydyti dvejų metų vaiką, ištiktą traukulių. Jam buvo nustatytas šilumos smūgis.
Šiuo metu šioje ligoninėje reanimacijos skyriuje dirbantis kaunietis Rimantas Kėvalas teigė, kad dažnai atvedę savo vaikus į paplūdimį tėvai praranda atsakomybės jausmą: „Kaitintis saulėje visą dieną – savižudybė. Dar blogiau, kai saulėje leidžiama ilgai žaisti vaikams.”
Kuo mažesnis vaikas, tuo jis jautresnis saulės spinduliams. Dėl tam tikrų vaiko fiziologinių ypatybių per jo odą išgaruoja didelis kiekis vandens – sutrinka elektrolitų balansas, taip pat padidėja kraujo klampumas.
Į šį pokytį reaguoja smegenys, todėl prasideda traukuliai.
Vaikai iki trejų metų įkyriai neprašo duoti jiems gerti. Todėl tėvai dažnai užmiršta pasiūlyti vandens.
Prieš keletą metų dirbęs Australijoje, kur vasarą karščiai siekia 40 laipsnių Celsijaus, R .Kėvalas sutiko tik vieną vaiką, kuriam dėl saulės nudegimo teko suteikti skubiąją pagalbą.
„Kaune per savaitę tokių vaikų pas mus patenka po kelis.
Ką tai rodo? Mūsų tėvai dar neturi atsakomybės jausmo, jie kartais palieka užrakintame automobilyje savo vaiką, nors ten karšta tartum saunoje”, – kalbėjo R. Kėvalas.
Poveikis organizmui
Karštis skirtingai veikia žmones. Rizikos grupei priskiriamos nėščiosios, vaikai, kūdikiai, vyresnio amžiaus žmonės, taip pat asmenys, sergantys širdies, kraujagyslių, kepenų, inkstų bei kitomis lėtinėmis ligomis.
Vyresnių nei 65 metų asmenų būna sutrikusi termoreguliacija, nes organizmui sunkiau išlaikyti normalią kūno temperatūrą, todėl jie greičiau perkaista.
Toks pavojus gresia ir kūdikiams, vaikams, kurių termoreguliacija dar nesubrendusi.
Nuo tiesioginių saulės spindulių galimas net galvos smegenų pažeidimas. Taip atsitinka ištikus saulės smūgiui, kai žmogus būna saulėje be jokio galvos apdangalo, saugančio ir sprandą, ausis.
Įkaitus galvai, smegenyse išsiplečia kraujagyslės, todėl gali staigiai nukristi kraujospūdis. Patyrus saulės smūgį padažnėja kvėpavimas, apima blogumas, svaigsta galva, vemiama, alpstama, netenkama sąmonės, paburkus smegenims gali ištikti mirtis.
Karštą vasarą lėtinėmis ligomis sergantys žmonės turėtų pasitarti su gydytojais dėl vaistų dozių.
Smarkiai prakaituojančio žmogaus organizmas netenka tam tikrų mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, magnio. Todėl kartais prireikia gerokai didesnės vaistų dozės nei vėsiomis dienomis.
