Ditel

Planuojate laiką? Valdote padėtį!

Kas negirdėję dabar tokios populiarios frazės „nieko nespėju – neturiu laiko!” Turbūt visi. Tai tampa netgi savotiška mada: neturiu laiko, vadinasi, esu labai veiklus. O kaip laisvalaikis, bendravimas, galų gale – laikas sau? Dejuojame, kad jo tiesiog nėra! Ir svajojame, kad jei kas duotų atliekamą dieną, tai jau viską suspėtume! Deja, tai tik savęs apgaudinėjimas… Ar iš tiesų mus taip engia darbuose, kad nieko nebespėjame? O gal tiesiog nenorime (nemokame?) planuoti laiko?

GAL PABŪKIME… BANGLENTININKAIS?

„Reikia planuoti laiką” tapo bene antrąja madinga fraze, varančia mus į neviltį. Visų pirma apie tai kalbama tiek daug, kad jau nebesinori klausytis. Be to, reikia pripažinti, kad planuoti retas mėgsta… Sudėliojimas į lentynėles įspraudžia mus į tam tikrus rėmus, o kas labai jau džiaugiasi suvaržymais?

Pasvarstykime – gal paaiškės, kad laiko planavimas iš tiesų visai ne dar viena nereikalinga veikla? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad planuodami darbus savo gyvenimą padarysime monotonišką. „Ne visai taip, – sako UAB „Vadybos pokyčių konsultavimas” direktorius Vytautas Gaidamavičius. – Laiko planavimas nėra vien tikslus darbų sudėliojimas pagal minutes. Tai sugebėjimas planuoti savo laiką ir neleisti, kad jį planuotų kiti arba aplinkybės. Laiko planavimas – tai žinojimas, ką nori pasiekti, ir apsisprendimas, kokius žingsnius kada žengsi. Tas, kuris neplanuoja arba planuoja laiką netinkamai, gyvena taip pat kaip ir planuojantis, tik pasiekia mažiau – gal mažiau rezultatų, gal mažiau laisvo laiko turi, gal mažiau uždirba ar mažiau gali džiaugtis gyvenimu.”

V. Gaidamavičius sako, kad netgi laiko planavimo būdą galime pasirinkti. Galime būti tikslūs kaip vokiečiai ar japonai – dažniausiai kiekviena minutė aiškiai numatyta, o galima ir priešingai – kaip… banglentininkai. „Banglentininkas turi tikslą – skrieti bangos viršūne ir taip ilgai, kaip tik įmanoma. Jis laukia geriausio momento tam tikslui – bangoms – pasiekti. Dirbtinai jų sukelti negali, tad belieka laukti, o tuo metu tausoja jėgas ir mėgaujasi plaukiančiais dangumi debesimis…”

Pasak verslo konsultanto, laiko planavimas reiškia, kad gali planuoti rezultatus, pasitenkinimą ir patį gyvenimą. Vieni žmonės per tą patį laiką įgyvendina savo svajones, pasiekia neįtikėtinus rezultatus, o kiti lieka ten pat, kur ir buvę… Vieni didžiąją laiko dalį žengia per gyvenimą su šypsena ir ugnele akyse, kiti apimti nepasitenkinimo ir neigiamų emocijų…

Nuo ko priklauso žmogaus rezultatai ir laimė? Nuo to, kaip jis sugeba išnaudoti kiekvieną minutę. Laiko planavimas – tai ne vien tik darbo grafiko sudarymas ar prioritetų nustatymas…

AUKSO VIDURYS

Taip pat tai nereiškia, kad viską turime suplanuoti tobulai.

„Jei planas bus tik sausas grafikas, jo laikydamiesi iš tiesų gyvensite nuobodžiai – be jokių naujovių. Tačiau jei planuosite tikslus ir prioritetus – tai, ką norite sukurti, pasiekti, turėti, padaryti, tuomet norėsite suplanuoti ir tai, kaip tai įgyvendinti. Tokiu atveju laiko planavimas taps draugu ir būdu pasiekti savo svajones, tapti laimingiems. Neplanuodami laiko, mes jo tiesiog neišnaudosime efektyviai – iššvaistysime jį. Per daug planuodami, nepatirsime malonumo jį naudodami ir dėl to mažės motyvacija planuoti… Svarbiausia rasti aukso vidurį ir sau tinkamiausią planavimo būdą”, – pataria verslo konsultantas V. Gaidamavičius.

Vadinasi, visiškai nebūtina viską griežtai sudėlioti ir netgi galima nuo to plano nukrypti (juk smagu žinoti, kad kartais galime leisti sau ko nors nepadaryti…). „Kartais sąmoningai leidžiu dienai ir įvykiams plaukti patiems, tačiau žinau, kokių rezultatų tikiuosi, ko ieškau, – leidžiu aplinkybėms mane nunešti ten, kur būčiau tinkamu laiku tinkamoje vietoje, nors ryte net nenutuokiau, kur, ką ir kada darysiu, – sako V. Gaidamavičius. – Tai nėra tradicinis laiko planavimo metodas, greičiau laiko planavimo būdas. Jei pakeliui atsirado geresnių galimybių, veiklos planus juk galima ir pakeisti.”

AR TINKAMAI PLANUOJAME?

Sudarant savo dienotvarkę, niekas nestovės šalia ir jos netaisys. Taigi įvertinti, ar tinkamai viską sudėliojame, galime tik patys. Žinoma, tai parodys pasiekti (arba ne) tikslai. Tačiau gal nebūtina laukti fiasko? „Galima užduoti sau keletą klausimų ir į juos atvirai atsakyti”, – pataria V. Gaidamavičius.

Kokie šiandien (šią savaitę) daryti darbai, veiksmai atnešė gerų rezultatų, o kurie buvo nenaudingi?

Jei turėčiau tik dvi valandas, o ne aštuonias (darbo dieną), ką padaryčiau, o ko ne?

Ar tikrai visiškai realizuoju savo galimybes: ar tai, ką dabar darau, yra geriausia, ką galiu daryti, ar tai, ką pasiekiu, šiandien yra mano didžiausia galimybių riba?

Su savimi galima pažaisti ir „Taip ir ne” žaidimą. Jeigu į kurį nors teiginį atsakysite „Ne”, vadinasi, laiko planavimo pagrindai nėra labai tvirti… Verta pamąstyti, kaip tas spragas (jos gali būti svarbios!) užlopyti.

Turiu aiškius tikslus, ką noriu pasiekti šiandien, po savaitės, po metų.

Nemėgstu atidėlioti darbų kitai dienai.

Turiu laisvo laiko (tačiau ne per daugiausia).

Man netrūksta motyvacijos ką nors daryti, veikti.

Kai reikia, galiu susikaupęs dirbti, o atlikęs darbą, sugebu atsipalaiduoti.

Moku pasakyti „Ne”.

Jei turiu skubių darbų, galiu nutraukti nesvarbų pokalbį.

Suprantu, kad ne visus darbus galiu atlikti vienodai tobulai.

Ar dažniausiai per dieną padarau daugmaž viską ką planavau?

Skaistė Mažuolytė



TAIP PAT SKAITYKITE