Daugelis žmonių siekia įvairių asmeninių tikslų – tai svarbi identiteto dalis. Realybėje dažnai tenka susidurti su įvairiomis aplinkybėmis, dėl kurių tikslų įgyvendinimas vis atidėliojamas. Psichologė Monika Kuzminskaitė pabrėžia – neįgyvendintos svajonės savaime nėra problema, tačiau gali tapti nuolatiniu vidinės įtampos šaltiniu.
„Visi jau buvo Tailande“
„Kalbant apie neįgyvendintas svajones, svarbus vadinamasis Zeigarnik efektas – psichologinis reiškinys, apibūdinantis polinkį daugiau galvoti apie neužbaigtus reikalus nei apie užbaigtus. Neįgyvendintos svajonės patenka į neužbaigtų klausimų kategoriją. Jei apie jas galvojame pozityviai, jos mus įkvepia, padeda sutelkti dėmesį, skatina planuoti. Tačiau jei svajonė ima virsta mintimi „man niekada nepavyks“, ji tampa nerimo ir įtampos šaltiniu“, – aiškina psichologė.
Vienas iš ženklų, kad delsimas ima kenkti – kai svajonė iš įkvėpimo šaltinio tampa savikritikos įrankiu. Pavyzdžiui, „svajoju atidaryti kepyklą“ pamažu virsta „aš vis dar laukiu tinkamo laiko“, o vėliau – „aš nesugebu to padaryti“. Tokiu atveju pradeda kentėti savivertė ir tikėjimas savo gebėjimais.
Papildomą spaudimą kuria socialiniai tinklai ir aplinka. Matydami, kad kiti jau baigė studijas, „visi jau keliavo į Tailandą“, žmonės linkę lygintis. Psichologės teigimu, tokie palyginimai gali sustiprinti vidinę įtampą, jei svajonė jau ir taip yra jautri tema.
Planavimas neturi tapti atidėliojimu
Jei neišpildyta svajonė tapo nuolatiniu savęs kaltinimo šaltiniu, pirmas žingsnis – racionalus planavimas.
„Susidėliokite žingsnių seką nuo dabartinio taško iki tikslo. Visas mintis, kurios nepadeda apibrėžti žingsnių, verta pastūmėti į šalį. Svarbu ir tai, ar žmogus imasi bent minimalių veiksmų svajonės link. Kartais paaiškėja, kad jokių pastangų nebuvo skirta. Tada svajonė tampa savęs kaltinimo šaltiniu“, – priduria M. Kuzminskaitė.
Pasak psichologės, jei nuolat jaučiame, kad finansai ar kitos aplinkybės mus stabdo, gali susiformuoti bejėgiškumo jausmas. Vis dėlto mintis „kol kas negaliu sau to leisti“ gali būti labai sveika, jei po jos seka klausimas – „ką turiu pakeisti, kad galėčiau“?
M. Kuzminskaitė pataria planuoti realistiškai, įvertinant klaidų ir nekontroliuojamų aplinkybių galimybę. Planas B, o kartais ir C ar D, padeda sumažinti nerimą ir sustiprina kontrolės jausmą. Svarbu, kad planavimas netaptų dar viena atidėliojimo forma.
Ar skolintis ne būtiniausiems poreikiams – racionalus sprendimas?
Kai planų įgyvendinimui prireikia lėšų, svarbu įsivertinti finansines galimybes. Pasak „GF banko“ Rizikos valdymo departamento direktoriaus Eimanto Palionio, vartojimo paskolų poreikis Lietuvoje auga, o lietuviai, dažniau imdami didesnes paskolas, jas skiria būtinųjų poreikių tenkinimui ir rečiau – nebūtiniems dalykams.
„Lietuviams labiau įprasta imti vartojimo paskolą arba naudotis lizingo paslaugomis, kai planuojama įsigyti didesnius pirkinius ir norima pagerinti savo buitį. Visgi skolinantis svarbiausia atsakingai įsivertinti savo finansinę padėtį – kokią šeimos biudžeto dalį galima skirti paskolos arba lizingo įmokoms, ir neimti paskolų beatodairiškai“, – kalba E. Palionis.
Skolintis ne būtiniausiems poreikiams gali būti racionalus sprendimas, tik svarbu iš anksto apgalvoti, kokios reikėtų sumos ir per kiek laiko ją bus galima grąžinti. Skolintis visada reikėtų apgalvotai ir apdairiai, įvertinus savo pajamas.
Kitas kelias – iš anksto taupyti. „GF banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius pataria atsidaryti taupomąją sąskaitą, kurioje už laikomas lėšas kas mėnesį išmokamos palūkanos leidžia daug greičiau sutaupyti reikiamą sumą ir įsigyti norimą daiktą, o pati sąskaita šiek tiek drausmina. Siekiant atsidėti pinigų ilgesniam laikui ir jų nenaudoti, rekomenduojami terminuotieji indėliai. Laikant pinigus juose, kyla mažiau pagundų juos paimti ir išleisti, nes nenorima prarasti palūkanų. Be to, indėliai duoda didesnę grąžą nei lankstesni taupymo produktai.
Ar atidėliojimas gali būti naudingas?
„Jei atidėliojimas reiškia sąmoningą darbą ties vienu iš plano etapų, kuris dar nėra galutinis tikslas, bet yra laiptelis jo link – tai labai vertingas procesas. Toks atidėjimas stiprina pasitikėjimą savimi, lavina planavimo gebėjimus, leidžia koreguoti kursą. Be to, pakeliui atsirandantys tarpiniai tikslai suteikia pasiekimo jausmą ir papildomos motyvacijos“, – pabrėžia M. Kuzminskaitė.
Siekiant įgyvendinti asmeninius tikslus, psichologė siūlo vadovautis keliais principais:
· Realistiškas planavimas. Susidėlioti aiškius žingsnius ir terminus, įskaitant finansinį planavimą.
· Tarpinių tikslų iškėlimas. Kiekvienas mažas pasiekimas stiprina motyvaciją.
· Planų peržiūra. Reguliariai įsivertinti, ar kryptis išlieka aktuali.
· Saviapgaulės vengimas. Mes patys visada viską žinome ir jokia technika nepadės savęs apgauti taip, kad nejaustume streso.
· Aktyvus santykis su realybe. Jei šiandien dar negalime įgyvendinti išsikeltų tikslų, verta planuoti, kokių pokyčių reikia, kad tikslą galėtume pasiekti rytoj.
„Geriausia, ką galime daryti su dar neįgyvendintomis svajonėmis, – realistiškai planuoti jų siekimo būdus ir imtis to, kas šiuo metu įmanoma. Tada svajonė tampa ne savigraužos šaltiniu, o kryptimi“, – apibendrina psichologė.
