Pirmoji ponia Diana Nausėdienė penktadienį dalyvavo Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ organizuotoje tarptautinėje konferencijoje Seime.
Sveikindama konferencijos „Aš nekurčias meilei! Įtraukusis ugdymas: kaip užtikrinti vaiko su klausos negalia ir jo šeimos gerovę?“ dalyvius bei svečius pirmoji ponia priminė, jog jos rengėja „Pagavos“ bendrija šiemet mini 30 metų jubiliejų.
„Pagava – labai gražus lietuviškas žodis, reiškiantis suvokimą. Labai prasmingas pavadinimas, savyje užkodavęs pagrindinį organizacijos tikslą – kad kuo daugiau žmonių suvoktų, kas yra klausos negalia. Tik suvokus ir įsisąmoninus, gimsta empatija ir ateina pagalba“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, bendrijos veikla yra akivaizdus įrodymas, kad mamos dėl savo vaikų gali nuversti kalnus ir kad būtent švietimas yra varomoji jėga.
„Pagava“ savo kelią pradėjo 1994 m. nuo Aurelijos (bendruomenėje dažnai vadinamos ir Aušra) Pivorienės suburtų kelių šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, tikėjusių, kad jų negirdintys vaikai gali mokytis ir gyventi kitaip, negu tuo metu buvo priimta visuomenėje. Tuo metu šie vaikai negalėjo įgyti vidurinio išsilavinimo, visuomenė į kurtumą, kaip ir į kitas negalias, turėjo neigiamą požiūrį.
Dėl „Pagavos“ bendruomenės, šeimų atkaklumo, iniciatyvos ir bendradarbiavimo vaikų su klausos negalia padėtis gerėjo ir 2001 m. mokyklą baigė pirmoji laida, kurios klausos negalią turintys vaikai įgijo vidurinį išsilavinimą ir galėjo stoti į aukštąsias mokyklas. Šiandien kurtieji ir neprigirdintys, baigę mokyklą, mokosi kolegijose ir aukštosiose mokyklose, įgyja įvairias specialybes, dirba kartu su girdinčiaisiais.
„Jau 10 metų nuo 2014 m. Lietuvoje vykdomas visuotinis naujagimių klausos tikrinimas yra vienas svarbiausių Jūsų organizacijos pasiekimų, padėjęs daugybei šeimų. Dėl tokio patikrinimo kasmet apie 30–40-čiai vaikų yra nustatomas klausos sutrikimas ankstyvuoju laikotarpiu ir tai padeda efektyviau organizuoti pagalbą. Kuo ankstyvesnė diagnostika, tuo geresnė vaiko socialinė raida“, – teigė D. Nausėdienė.
Pasak pirmosios ponios, galima tik džiaugtis ir didžiuotis, kad sutarimu ir sutelktu darbu nenuilstančios Rimos Sitavičienės vadovaujama bendrija visoje Lietuvoje šiandien vienija ir girdinčiųjų, ir kurčiųjų šeimas, kuriose auga vaikai su įvairiais klausos sutrikimais. Vaikai, kuriems girdėti padeda klausos aparatai ar kochleariniai implantai, vienija kalbančius tiek sakytine kalba, tiek gestų kalba.
Pirmoji ponia apibendrino, jog „Pagava“ yra tapusi ne tik pagalbos šaltiniu šeimoms, bet ir matoma, girdima organizacija, svariai prisidedančia prie visuomenės sąmoningumo apie negalią didinimo. Bendruomenės iniciatyvos, renginiai ir projektai ne tik suteikia vilties ir palaikymo, bet ir skatina dialogą bei bendruomeniškumą, kuria darnią, solidarią bendruomenę, o kartu ir stiprią Lietuvą.
„Šios dienos konferencija – dar vienas didelis žingsnis į priekį kuriant stiprią ir teisingą Lietuvą visiems. Nuoseklus įtraukusis ugdymas gerina visų mokinių, ne tik turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimus. Jis skatina visos bendruomenės socialinį ir emocinį augimą, stiprina gebėjimą bendradarbiauti bei dirbti, gyventi įvairialypėje aplinkoje ir kuria atviresnę, atsakingesnę visuomenę“, – pabrėžė D. Nausėdienė.
„Pagava“ yra savanoriška visuomeninė pelno nesiekianti organizacija, jungianti apie 600 šeimų visoje Lietuvoje. Bendrija siekia burti šeimas, auginančias klausos negalią turinčius vaikus, teikti joms paramą ir informaciją apie klausos negalią, taip pat bendradarbiauti su įvairiomis valstybės institucijomis sprendžiant klausos negalią turinčių vaikų problemas.
