Sūnus jau greitai eis į mokyklą, bet niekaip jo negalime nuvesti pas dantų gydytoją. Jis taip yra įsibaiminęs ir kaskart sukelia tokią isteriją, kad kaimynai galvoja, jog jį mušame. Žodžiu, skamba visa apylinkė. Tiesiog neišmanau, ką daryti – juk dantukus pasitikrinti reikia, juolab kad tikrai žinau, jog yra pora skylučių.
Vilniaus Europos odontologijos klinikos gydytoja odontologė – ortopedė Lyra Žemrietienė:
– Mažylis bijoti dantų gydytojo gali dėl daugelio priežasčių. Pamėginsiu aptarti keletą dažniausiai pasitaikančių klaidų ir situacijų, patarti, kaip elgtis, kad vaikutis nebijotų odontologo.
Tad pirmiausiai reikėtų prisiminti, kad gydytojo iškvietimas ar vizitas pas jį yra gydomoji būtinybė, o ne įrankis pasiekti kokį nors tikslą ar bausmė už nepaklusnumą.
Bet kurio amžiaus vaikui niekada nei juokais, nei grasinančiu tonu nesakykite, kad iškviesite gydytoją, kuris nubaus, įdurs ar dar ką nors negero padarys. Apie gydytoją reikėtų atsiliepti tik gerai ir vaikui girdint neaptarinėti jo elgesio. Geriau pamėginkite įtikinti mažylį, kad pas gydytoją apsilankyti retkarčiais būtina, ir jokiu būdu netemkite jo prievarta į kabinetą. Labai svarbu, kad mažylis žinotų, ką gydytojas su juo darys – jei jis žinos, kaip bus apžiūrimas, bijos mažiau. Pavyzdžiui, nuėjus pas gydytoją odontologą, kaip ir pas bet kurį kitą specialistą, vaikas mažiau bijos, jei namuose nebus prisiklausęs kalbų apie skausmą. Dantų gydytojo mažiau bijo ir tie vaikai, kurių pirmoji pažintis su gydytoju odontologu nebūna susijusi su dantų taisymu. Pirmą kartą dažniausiai pakanka tik apžiūrėti burną, dantukus, apie juos pasikalbėti.
Be to, reikėtų atsiminti, kad mažieji pacientai būna kur kas drausmingesni ir sukalbamesni, jei šalia nėra močiutės ar mamos. Prityręs dantų gydytojas paprastai žino, kaip nuraminti vaiką, todėl išgirdus jo verksmą nereikėtų stačia galva pulti į kabinetą. Ir nereikėtų barti vaiko už tai, kad buvo neramus gydytojo kabinete ir nedavė gydyti dantukų. Taip pat labai svarbu tėvų baimės – mama visą kelią iki odontologo kabineto neturėtų raminti vaikučio, kad nebijotų, neskaudės ir t.t. Jos nerimas vaikui labai greitai „persiduoda”, jis puikiai jaučia mamos nuotaikas ir pats pradeda bijoti pats nežinodamas ko. Juk dantų skausmas palyginus su baime yra niekis.
