Vyriškis įtaria, jog pigus pirkinys buvo apipurkštas pesticidais, ir baiminasi, kad savo sveikatai gali pakenkti lapinių daržovių įsigiję bei privalgę žmonės.
Salotos žudikės
Antradienį į „Panevėžio balso” redakciją atėjo vis dar negalintis nuo patirto šoko atsigauti Vitalijus Zubka. Rankose vyras laikė polietileninį maišelį. Jame buvo sudėti keturi nebegyvi paukščiukai ir vienoje iš Panevėžio parduotuvių pirkti salotų lapai.
Susijaudinęs žmogus išdėstė nelinksmą istoriją.
Pasirodo, pirmadienio vakarą jis savo numylėtiniams davęs pirktų salotų iš vazonėlio, o jau kitą rytą radęs juos negyvus. Tais pačiais lapais pradžiuginti drūtesni paukščiai – kanarėlė ir papūgėlė – visą dieną buvo tarsi apsnūdę. V.Zubka dienraščiui teigė daugiau nei metus sparnuočius lesinęs tos pačios rūšies – „Kietaviškių” – salotų lapais, ir nieko bloga nenutikę. Vyras net nesapnavo, kad vieną dieną šios tapsiančios paukščiukų žudikėmis.
V.Zubka graužiasi ir todėl, kad paukštukus myriop pasiuntė sumanęs sutaupyti vos kelis litus. Minėtų salotų vazonėlyje lapai šiaip jau kainuoja 2 litus 50 centų, o jis tąkart susigundęs gerokai pigesne preke ir sumokėjęs 48 centus. Sako, neatsispyręs akcijai, pražudė savo augintinius.
Paukščiukų neskros
V.Zubka tuojau pat po nelemtojo įvykio nuskubėjo į Panevėžio apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, tačiau ten gavo dar vieną antausį. Vyrui pareikšta: paukščiukų niekas neskros. Rajono gyventojas nusinešė ir įtartinų salotų lapus, bet ištirti, kuo jie gali būti apipurkšti, niekas irgi nepanoro.
Čirškiančių draugų netekusiam vyriškiui tarnyboje buvo paaiškinta, esą darbuotojai nuvažiuos į parduotuvę, kurioje pirktos salotos, ir tik ten gautus mėginius siųs į laboratoriją.
„Nesuprantu, kaip galėjo nepaimti tų lapų. Juk parduotuvėje jau gali ir nebūti – akcija, žmonės, ko gero, salotas išpirko. O pesticidais galėjo būti apipurkšti tik būtent tie lapai, kuriuos aš nupirkau”, – baisėjosi tokiu neatsakingumu pašnekovas.
Linksmindavo sielą
V.Zubka prisipažino daug pigesnių lapinių daržovių pirkęs pirmą kartą. „Jos buvo šiek tiek apvytę, bet netikusius lapus nuplėšiau, o kitus gerai nuploviau. Vandenyje salotos atsigavo, atrodė lyg šviežios. Įdomu, kuo jos buvo purkštos, kad parvertė paukščiukus? Nejaugi man jas reikėjo su benzinu ar indų plovikliu nuplauti?” – įsikarščiavęs klausinėjo vyriškis.
V.Zubka prasitarė gyvenantis vienas, todėl jo laikyti paukščiukai kasdien džiugindavę sielą. „Rytais pažadindavo džiaugsmingu čirškimu”, – pasiguodė bent keturių čiulbančių draugų netekęs vyras.
Nusiminęs tarstelėjo, kad numylėtinius – dvi paukščių poreles – visada lesindavęs sparnuočiams skirtomis kruopelėmis, kartais duodavęs ir agurko, ir salotų lapų.
Pavojingi sveikatai
Korespondentė pakalbino Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto priežiūros skyriaus vedėją Violetą Krivickienę. Kaip paaiškino specialistė, jau tos dienos popietę, kai tik apie galimas kenksmingas salotas tarnybai pranešė V.Zubka, „Kietaviškių” salotų mėginiai išsiųsti į Vilniaus laboratoriją tyrimams.
Pasak V.Krivickienės, visose parduotuvėse salotos nukainojamos ne dėl prastos kokybės. Maisto priežiūros skyriaus vedėjos teigimu, tokiais atvejais pigiau salotos parduodamos todėl, kad greitai pradeda vysti. Esą net ir didžiosios parduotuvės salotų lapų gaunančios nedaug, per dieną – vos 10–15 indelių. Tačiau ir tiek, pasirodo, laiku neišperkama.
Salotų lapai išsiųsti į laboratoriją nitratų kiekiui nustatyti. Specialistė tikisi atsakymą gauti per savaitę, o gal netgi anksčiau. Jei paaiškės, kad kenksmingų medžiagų kiekis „Kietaviškių” salotose viršija leistiną normą, prekyba jomis bus sustabdyta.
V.Krivickienė iš patirties žino: didesnis nitratų kiekis gali būti tik špinatuose ir salotose. Nitratai – tai toksinai, kurių per didelis kiekis gali pakenkti ir žmonėms. Vedėja V.Zubkai pataria paukščiukus ištirti Maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų saugumo skyriuje.
Specialistė neatmeta galimybės, kad nupirktos salotos ir paukščiukų mirtis gali būti ir sutapimas. „Galbūt jie sirgo kokia nors liga, o lapai neturi nieko bendra su paukščiukų netektimi”, – pridūrė Maisto priežiūros skyriaus vedėja.
Komentaras
Antanas Slučka, Raguvos vidurinės mokyklos mokytojas, šalyje gerai žinomas biologas: Amadinų rūšies paukščių gyvenimo trukmė – 5–6 metai, bet būna, jog jie gyvena ir ilgiau. Nelaisvėje laikomus geriausia lesinti sorų ir kanarėlių sėklų mišiniu. Taip pat rekomenduojama kuo dažniau duoti daigintų sėklų ir žalumynų. Amadinams patinka salotų, kiaulpienių lapeliai, obuolio, banano, brokolių, špinatų griežinėliai.
Paukščiukų mirties priežastys gali būti įvairios. Galbūt jie sirgo, buvo pakilusi kūno temperatūra. Jiems pakenkti gali ir stresas. Tačiau jei visi nugaišo vienu metu, labiausiai tikėtina, kad apsinuodijo. Šios rūšies paukščiai itin mėgsta salotų lapus, kopūstus. Gali būti, jog salotų lapai buvo pasūdyti arba juose buvo nemažas nitratų kiekis, mažiems sparnuočiams tapęs pragaištingu.
