Per 9 šių metų mėnesius Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo ir ištyrė 2209 gyventojų skundus dėl nekokybiškų maisto produktų ar viešojo maitinimo įmonių teikiamų paslaugų. 845 skundai (39 %) pasitvirtino. Kelerių metų įvairių ataskaitinių laikotarpių analizė rodo, kad skundų pagrįstumo rodiklis kasmet didėja ir siekia jau beveik 40 procentų. Išaugęs skundų kiekis rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir reiklumą – vis daugiau vartotojų sužino apie produktų saugos ir kokybės reikalavimus, kur kreiptis įsigijus netinkamus maisto produktus ar dėl viešojo maitinimo teikiamų paslaugų kokybės.
„Nepagrįstų skundų skaičių lemia įvairios priežastys – vartotojai suklysta pateikdami informaciją, paskambina praėjus ilgam laiko tarpui nuo nekokybiško produkto įsigijimo dienos, tikrinimo metu nerandami ir patikrinami kitos partijos produktai, įmonė tikrinimo metu nurodytais produktais neprekiauja ir daug kitų faktorių”, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vartotojų pranešimų registravimo, konsultavimo ir analizės poskyrio vedėja Aldona Jakavonienė.
Didžioji dalis vartotojų skundų per 9 šių metų mėnesius gauta iš Vilniaus miesto gyventojų – 838, Kauno mieste užregistruoti ir ištirti 379, Šiaulių apskrityje – 172 skundai. Mažiau per šį laikotarpį užregistruota Marijampolės apskrityje – 62, Klaipėdos apskrityje – 38, Palangos mieste – 35, Druskininkuose – 20 vartotojų skundų. Vertinant kelerių metų įvairių laikotarpių statistinius duomenis, tendencijos išlieka tos pačios – aktyvesni yra didžiųjų miestų gyventojai, kaimo žmonės mažiau reiklūs maisto produktų ar viešojo maitinimo įstaigų suteikiamų paslaugų kokybei.
Nagrinėjant skundus pagal maisto produktų grupes, vartotojai daugiausiai skundėsi: dėl nekokybiškos mėsos bei mėsos produktų – 791, pieno bei pieno produktų – 407, žuvies ir jos produktų – 299, duonos ir pyrago gaminių – 75 skundai. Lyginant su praėjusių metų devynių mėnesių skundų skaičiumi pagal šias grupes – nei dėl vienos maisto produktų grupės jų nesumažėjo.
Kasmet daugėja nusiskundimų dėl neteisingo maisto produktų ženklinimo. Pirkėjai pradėjo kreipti daugiau dėmesio į maisto produktų sudėtį, o tai rodo, kad vartotojai tampa pastabesni ir skaito informaciją ant etikečių ir pakuočių. Vykdant planinę valstybinę maisto produktų kontrolę rinkoje, daugiausia pažeidimų nustatoma dėl tinkamumo vartoti terminų nesilaikymo (48 %), produktų ženklinimo (31 %) ir kokybės (10 %) reikalavimų neatitikimo. Pagal vartotojų skundus, daugiausiai jų gaunama dėl maisto produktų kokybės (56 %), ženklinimo (11 %) ir pasibaigusių vartojimo terminų (10 %).
Palyginus su pereitų metų tuo pačiu laikotarpiu, dvigubai padaugėjo gyventojų nusiskundimų dėl viešojo maitinimo paslaugų. Nekokybiškais patiekalais, netvarka ar nešvara maitinimo įstaigose, blogu aptarnavimu buvo skųstasi 463 kartus.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai per 9 šių metų mėnesius 714 įmonių taikė administracines nuobaudas, 120 įmonių buvo įspėta, 43 įmonių veikla buvo laikinai sustabdyta, 9 įmonių veikla buvo uždrausta.
Gavus Vilniaus gyventojos skundą, kad prekybos centruose vyksta prekyba I rūšies neteisingai paženklintu vištienos vyniotiniu, tikrinimo metu faktai pasitvirtino. Ženklinime nebuvo nurodytas vištienos kiekis, pavadinimas „Vyniotinis” neatitiko mėsos gaminių grupės pagal panaudotą žaliavą. Neteisingai paženklinti gaminiai buvo išimti iš prekybos perženklinti.
Sureagavus į skundą, kad viename Varėnos barų trūksta tvarkos, dirbama antisanitarinėmis sąlygomis, laksto tarakonai, buvo atliktas operatyvus patikrinimas. Dėl pasitvirtinusių pažeidimų šios viešojo maitinimo įstaigos veikla buvo laikinai sustabdyta.
Vilniuje buvo gautas anoniminis pranešimas apie netinkamai paženklintas sultis. Ženklinimo etiketėje lietuvių kalba buvo vertimo iš ispanų kalbos netikslumų, ženšenis buvo išverstas į lietuvių kalbą kaip bičių pienelis. Nurodyti pažeidimai pasitvirtino, produkciją nurodyta perženklinti.
Vilkaviškio gyventojas kreipėsi raštu, nurodydamas, kad pirko grietinėlės pakaitalą ,,Karmen classic”, kuris ženklinimo etiketėje pavadintas kaip ,,Sausa grietinėlė”, nors iš tiesų tai ne grietinėlės pakaitalas. Žmogus jautėsi suklaidintas, nes rusų kalboje produkto aprašyme buvo nurodyta, jog tai nėra tikras pieno produktas, jis pagamintas iš augalinės kilmės riebalų. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad ženklinimas yra klaidingas, šio pakaitalo sudėtyje nėra grietinėlės.
Vartotoja iš Klaipėdos skundėsi suprastėjusia Bočių duonos kokybe. Gyventoja nurodė, kad pjaustant ši duona trupa, minkštime yra lipnūs balti intarpai, pablogėjo skoninės savybės. Patikrinus nustatyta, kad duona buvo kepama pažeidžiant kokybės standarto reikalavimus.
Vilniaus gyventoja skundėsi, kad perkant atvėsintas broilerių šlauneles, vienoje etiketės vietoje buvo nurodyta kilmės šalis Lietuva, kitoje – Lenkija. Patikrinus rasta ŽŪB „Nematekas” atvėsintos paukštienos gaminių, kurie buvo klaidingai paženklinti.
Nemokamu skundų telefonu vartotojas informavo, kad Vilniuje parduodamos sultys, ant kurių pakuočių nėra užrašų lietuvių kalba. Jis pirko obuolių – vyšnių sultis, kurių sudėtyje nebuvo nurodytas cukraus kiekis. Žmogus serga cukriniu diabetu, todėl informacijos nepateikimas valstybine kalba klaidina vartotojus, gali pakenkti sveikatai. Skundas pasitvirtino, po patikrinimo produkcija buvo reikiamai perženklinta.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad pranešti apie nesaugius, nekokybiškus maisto produktus ar viešojo maitinimo paslaugas vartotojai gali visą parą internetu http://www.vmvt.lt/, ar skambinti nemokamu telefonu 8 800 40403.
