Pavydas dažnai traktuojamas kaip nereikalingas, nenaudingas ar nesubrendusių žmonių jausmas. Deja, taip nėra. Pavydas yra labai natūralus jausmas ir tam tikrose situacijose jį jaučiame visi.
Galima išskirti net keletą pavydo rūšių:
vienas stipriausių yra susijęs su turima nuosavybe ir baime ją prarasti – šis jausmas dažniausiai siejamas su moters ir vyro tarpusavio santykiais.
visai kitokius jausmus jaučiame kai pavydime kitam to, ko patys neturime – daiktų ar gerovės.
konkurencinis pavydas – kuomet neturime to, ką ateityje vienas iš mūsų gaus. Šiuo atveju pavydas turi ir teigiamą stimuliuojantį poveikį, skatina mus tobulėti, siekti aukštesnio posto darbe.
Pavydas moters ir vyro tarpusavio santykiuose dažniausiai kyla dėl nesaugumo jausmo. Tai labai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje mes užaugome. Dažniausiai antras ar trečias vaikas šeimoje gali nuo vaikystės jausti pavydą jaunesniems broliams ar seserims – kad šie yra labiau mylimi ir sulaukia daugiau dėmesio iš tėvų. Tokiu atveju ir vėliau gyvenime jis gali jaustis nesaugus ir pavydėti partnerio ar sutuoktinio dėmesio aplinkiniams. Priklausomai nuo asmenybės, skiriasi ir pavydo intensyvumas.
Vienaip pavydime mylėdami vadinamąja egoistine meile ir savotiškai savindamiesi mylimą žmogų, kitaip – jei mylimą žmogų traktuojame kaip atskirą asmenybę ir trokštame jo gerovės. Vyrų ir moterų pavydo jausmai taip pat skiriasi. Psichologinių tyrimų duomenimis, partnerės neištikimybės atveju vyrai labiau pavydi pačio fizinio kontakto su kitu vyru, tuo tarpu moterys – psichologinio ir dvasinio ryšio.
Stiprus ir nemotyvuotas pavydas santuokoje gali turėti griaunamąją jėgą – vienam iš partnerių be saiko pavydint kitas jaučiasi nuolat persekiojamas ir kontroliuojamas.
Tai skatina tarpusavio santykių atšalimą: partneriai atsiriboja vienas nuo kito, jaučia abipusį priešiškumą. Paprastai dažnos pavydo scenos, persekiojimas rodo, kad vienas iš partnerių turi sunkumų. Tokiu atveju geriausia kreiptis į specialistą ir pabandyti išsiaiškinti, dėl kokios priežasties kyla pavydas. Juk šis nemotyvuotas jausmas gali būti pasekmė ankstesnių gyvenimo potyrių, vaikystės išgyvenimų.
