Vilniuje ir šalia jo plytinčios Sosnovskio barščių plantacijos kelia pavojų gyventojams. Medikams jau teko gydyti šios žolės nudegintus žmones.
Vilniaus savivaldybę užplūdo gyventojų skundai dėl vešančių Sosnovskio barščių.
„Mes negalime nuo jų apsiginti, – skėsčiojo rankomis savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas. – Nupjauti Sosnovskio barščiai vėl užauga. Jų plotai plečiasi kasmet, nes yra labai gajūs. Gal reikėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją.”
Darbininkai kelių metrų aukščio piktžoles pjauna dalgiais ir traktoriais. Tačiau ši kova – beviltiška.
Į Panerių seniūną Audrių Miceiką šią savaitę kreipėsi sodų gyventoja: viename neprižiūrimame sklype kurį laiką kerojusios piktžolės šiais metais išsiplėtė į kaimynų valdas.
„Ieškosime sklypo savininkų, prašysime, kad patys nusipjautų Sosnovskio barščius. Kitose teritorijose darbininkai bandys juos naikinti chemikalais. Jų nupjauti neužtenka, nes jie plečiasi iš šaknų”, – sakė A. Miceika.
„Naujamiesčio būsto” tvarkomoje miesto teritorijoje Sosnovskio barščiai auga Neries krantinėje, prie Žvėryno.
„Sosnovskio barščius pjauname labai dažnai, neleidžiame pražįsti, kad nesubręstų sėklos.
Šios žolės gali stipriai nudeginti odą, todėl mūsų darbuotojai jas pjaudami vilki specialią aprangą ilgomis rankovėmis, o veidus saugo kaukėmis”, – sakė „Naujamiesčio būsto” atstovas Vilius Mackonis.
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės terminių traumų poskyrio vadovas Vytautas Vaitkus teigė, jog šiais metais nuo Sosnovskio barščių sulčių sukeltų nudegimų buvo gydomi du žmonės. Jie ligoninėje praleido po savaitę ir gydėsi pažeistą rankų odą.
Odą nudegina sultys
* Iki 3-5 metrų aukščio užaugantys augalai plačiais žiedynais ir dideliais lapais gamina medžiagą, kuri, patekusi ant žmogaus odos, gali sukelti organizmo alerginę reakciją.
* 1951 metais į Lietuvą atvežti Sosnovskio barščiai iš pradžių buvo auginami silosui. Jų kenksmingumas sovietiniais laikais dar nebuvo ištirtas. Tad žemdirbiai šiais augalais šerdavo karves. Tiktai vėliau pastebėta, kad juos ėdančios karvės duoda neskanų pieną ir dažnai išsimeta.
* Sosnovskio barščių labiausiai reikėtų saugotis saulėtomis dienomis – tuomet jų išskiriamos sultys dar pavojingesnės. Augalo sultyse esantis furanokumarinas suaktyvina saulės poveikį odai. Jis veikia priešingai nei apsauginis kremas nuo ultravioletinių spindulių.
* Nudegus atsivėrusios žaizdos ilgai negyja. Nuodingos augalo sultys garuoja, todėl žmogui net stovint prie augalo ant neapsaugotos odos gali patekti nuodų. Kai kurie žmonės, ant odos patekus šio augalo sulčių, gali pradėti dusti.
* Daugiau nei prieš dešimtmetį viena vilnietė mirė apsinuodijusi Sosnovskio barščiais.
