Mollers

Pavasario spalvos: apie nubalnotų kojų ir rankų metą

Pagaliau pasitausius orams, vis daugiau laiko žaisdami lauke praleidžia ir vaikai: juk galima važinėtis dviračiu, riedučiais, karstytis žaidimų aikštelėse, bėgioti... Tačiau visos šios pramogos – ne tik malonumai, bet kartu ir didesnė traumų tikimybė. Jei žinotume, kur nukris mūsų vaikas, – pagalvę padėtume. Bet, deja, turbūt nė vienas neužaugo be traumų, o ir patys atsargiausieji nėra visiškai apsaugoti nuo nelaimių.

Šiuo metų laiku susižeisti žolėje ar smėlyje pasislėpusia stiklo šuke, suklupti bėgant yra žymiai didesnė tikimybė. Nuogos kojytės ir rankytės, jokio drabužėlio nesaugomos, smarkiau nubrozdinamos. Kaip padėti susižeidusiam vaikui?

Sumušimai ir pjautinės žaizdos

Įsipjauti arba nusibrozdinti vaikas gali bet kuriuo metų laiku, bet karštą dieną lengvai apsirengęs jis labiau pažeidžiamas. Švelnią odelę gali pažeisti net aštrus žolės lapas (populiariausios įpjovų vietos – delno raukšlės arba kirkšnys). Neretai vaikas griūdamas iki kraujo nusibrozdina kelius ir alkūnes. Tokios žaizdos gali užsiteršti žeme, smėliu arba žvyru, taigi kyla infekcijos pavojus.

Ką daryti, jei atsitiko nelaimė?

Pirmoji pagalba labai svarbi. Pirma, ką turi padaryti tėvai, – įvertinti vaiko būklę.

Pirmiausia reikia sustabdyti kraujavimą, keliolika minučių prispaudus prie žaizdos tvarstį. Po to žaizdą reikia nuplauti švariu drungnu vandeniu. Iškylaujant geriausiai šiai procedūrai tinka gazuotas vanduo (angliarūgštė išplaus iš įpjovos svetimkūnius). Svarbu kruopščiai nuplauti žaizdą, nes, pavyzdžiui, žolė gali turėti stipriai veikiančių toksinų bei alkaloidų, o žemė, smėlis ar stiklo šukės gali sukelti infekciją.

Švarią žaizdą dar reikia nuplauti antiseptiniu tirpalu. Jo galima nusipirkti vaistinėje. Žinoma, geriausia šio tirpalo turėti iškylos ar kelionių krepšyje arba vaistinėlėje.

Nusausinus žaizdos kraštus reikia patepti antiseptiku, skirtu mikroorganizmų dauginimuisi slopinti, ir pažeistą vietą apvynioti bintu arba užklijuoti antibakteriniu pleistru. Jeigu įpjova gili, tvarstį reikia keisti kasdien. Ypač kruopščiai reikia prižiūrėti pėdų žaizdas, nes jos ilgai gyja.

Žaizdoms gydyti – tepalas

Kad patirti sužalojimai greičiau sugytų ir žaizdos nesupūliuotų, reikia laikytis specialistų rekomendacijų. Žaizdas, atsiradusias nudegus, nedideles traumas, taip pat infekcines odos ligas, negyjančias žaizdas puikiai gydo antiseptiniai antimikrobiniai tepalai.

Ką daryti, jei nusideginote?

Kuo greičiau atvėsinkite nudegusią vietą: vėsinti  reikia pakankamai ilgai, kol sumažės skausmas;

jei nudegimas paviršinis, padenkite žaizdą natūralų gijimą skatinančiu hidrokoloidiniu geliu, pridenkite tvarsčiu;

jei nudegimo vietoje atsirado pūslė, jos nepradurkite, nes į žaizdelę gali pakliūti infekcija;

jei nudegė didelis odos plotas, atsirado kraujingo skysčio pripildytų pūslių ar žaizdų, vargina labai stiprus skausmas, pakilo temperatūra – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Svarbu: neplėškite prie nudegimo vietos prikibusių drabužių ar nudegusios odos, nenaudokite per daug šalto vandens ir nedėkite  ant nudegusios vietos ledo.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jeigu vaikas susižeidė surūdijusiu daiktu arba neaišku kuo, jei nepasisekė gerai nuplauti žaizdos;

jeigu praėjus kuriam laikui po traumos atsirado pulsuojantis skausmas;

jeigu sužeistas veidas, išplyšę žaizdos kraštai, nesiliauja kraujavimas. Šiais atvejais gali prireikti chirurgo pagalbos susiūti žaizdai;

jei žaizdos kraštai ir aplinkiniai audiniai paraudę, sunkiasi pūliai ir skauda, vaikas karščiuoja ir blogai jaučiasi;

jeigu žaizda nesugyja per 2–4 savaites.

TAIP PAT SKAITYKITE