Pavasarį daugelis ima valgyti lengviau, dažniau renkasi šviežias daržoves, kefyrą ar kitus po žiemos rečiau vartojamus produktus. Tačiau toks pokytis virškinimo sistemai ne visada būna sklandus – daliai žmonių pasireiškia pilvo pūtimas, sunkumo jausmas, raugėjimas ar rėmuo. Tačiau ar tai visada tik laikina organizmo reakcija į pasikeitusį racioną?
„Keičiantis sezonams, keičiasi ir mitybos įpročiai. Nors šiais laikais įvairios daržovės pasiekiamos kone visais sezonais, šylant orams tikrai norisi daugiau šviežių daržovių ir lengvesnio maisto. Pasikeitus mitybai, pavyzdžiui, į racioną grįžtant šaltibarščiams, žarnyno gerosios bakterijos ne visada spėja adaptuotis prie kurį laiką neragauto maisto, todėl dažniau juntamas pilvo pūtimas ir sunkumas“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.
Pasak vaistininkės, tokių negalavimų nereikėtų priskirti vien pavasariui, nes panašiai organizmas reaguoja ir vėstant orams, kai mityboje padaugėja kaloringesnio maisto, o šviežias daržoves dažniau pakeičia rauginti ar marinuoti produktai.
Pavasarį dalis žmonių susigundo įvairiomis detokso programomis, tačiau S. Korbutaitė sako, kad atskiro organizmo valymo virškinimo sistemai nereikia.
„Iš tiesų organizmo detoksikavimo procesą atlieka kepenys ir inkstai, todėl jokios atskiros detokso programos tikrai nereikia. Reikia kasdien sveikai maitintis, išgerti pakankamai skysčių ir užsiimti aktyvia fizine veikla. Visos detokso programos dažnu atveju neturi jokių pagrįstų įrodymų ir gali sukelti daugiau žalos nei naudos“, – pabrėžia ji.
Tylusis refliuksas
Vaistininkės praktikoje pasitaikė ir atvejis, kai virškinimo problema iš pradžių atrodė visai nesusijusi su skrandžiu.
„Vienas vyras vaistinėje skundėsi kartumu burnoje, balso užkimimu, ilgai trunkančiu neproduktyviu kosuliu, gumulo gerklėje jausmu ir rytiniu gerklės skausmu. Šie simptomai tęsėsi daugiau nei dvi savaites, o visos išbandytos priemonės nuo kosulio nepadėjo. Nors jis nejautė padidėjusio rūgštingumo, kiti simptomai rodė tylųjį refliuksą. Pasiūlėme pabandyti alginatų preparatus ir rekomendavome juos vartoti po valgio bei prieš miegą. Po kelių dienų jis grįžo padėkoti, nes jautėsi geriau“, – pasakoja S. Korbutaitė.
Rūgštingumui mažinti naudojamos įvairios priemonės: antacidai ir alginatai, kurie veikia greitai ir vartojami pagal poreikį, taip pat protonų siurblio inhibitoriai, mažinantys rūgšties gamybą ilgesniam laikui. Esant refliuksui, ypač naudingos gali būti priemonės su alginatais.
„Jos sudaro plūduriuojantį apsauginį barjerą, tarsi plaustą, skrandžio turinio viršuje ir taip sumažina rūgštaus skrandžio turinio patekimą į stemplę. Be to, jos gali palengvinti ir gleivinės sudirgimą, kurį sukėlė rūgštus skrandžio turinys“, – aiškina vaistininkė.
Kada fermentai padeda?
Anot S. Korbutaitės, virškinimo fermentai nėra universali priemonė nuo visų virškinimo negalavimų. Jie skiriami esant fermentų trūkumui, kasos uždegimui ar kitiems kasos sutrikimams, o persivalgius ar po sunkesnio maisto dažniausiai suteikia tik laikiną palengvėjimą.
„Suvalgius daugiau sunkaus maisto ar jaučiant sunkumo jausmą po valgio, fermentai dažniausiai padeda tik trumpam. Tokiu atveju galima rinktis ne tik kasos miltelius, bet ir augalinius fermentus“, – sako vaistininkė.
Ji pažymi, kad augaliniai fermentai labiau tinka tiems, kurie pilnumą, maudimą, raugėjimą ar pilvo pūtimą po valgio jaučia gana retai – kartą per mėnesį ar dar rečiau. Juos vertėtų rinktis pagal tai, koks maistas sukėlė diskomfortą.
„Maisto papildai su ananaso ir papajos ekstraktais – bromelainu ir papainu – padeda skaidyti baltymus, todėl tinka, kai apsunkina mėsa ar kiti daug baltymų turintys patiekalai. Taip pat naudojami grybų ekstraktai: Aspergillus oryzae yra amilazės šaltinis ir skaido angliavandenius, Trichoderma longibrachiatum – celiuliazės šaltinis, skaidantis celiuliozę, o Aspergillus niger yra laktazės ir lipazės šaltinis, todėl padeda skaidyti laktozę ir riebalus“, – vardija ji.
Fermentų trūkumas ar jautrumas maistui?
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė sako, kad simptomai gali nemažai pasufleruoti, kur slypi problema. Jei juntamas deginimas už krūtinkaulio, rūgštus skonis burnoje, o simptomai stiprėja atsigulus ar po sočios vakarienės, labiau tikėtinas padidėjęs rūgštingumas arba refliuksas.
„Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, o jis nuspręs, ar pakaks įprasto gydymo, ar reikės gastroenterologo konsultacijos ir tikslesnių tyrimų, pavyzdžiui, gastroskopijos“, – teigia ji.
Tuo metu fermentų trūkumą ar kasos sutrikimus dažniau išduoda labai riebios, blizgios išmatos, stiprus pilvo pūtimas po riebaus maisto ir svorio kritimas.
„Esant šiems požymiams būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Iki vizito galima vartoti kasos miltelius“, – pažymi vaistininkė.
Jei negalavimai kyla po konkrečių produktų, pavyzdžiui, pieno, priežastis gali būti netoleravimas. Tokiu atveju pilvo pūtimas ar viduriavimas dažniausiai pasireiškia per 1–2 valandas po valgio.
„Dažniausiai pasitaiko laktozės netoleravimas. Vienas iš sprendimo būdų – laktazės fermentai, kuriuos reikėtų vartoti prieš pieno produktus. Savijauta dažniausiai pagerėja ir jų tiesiog atsisakius. Laktozės netoleravimą galima ištirti atliekant laktozės kvėpavimo testą arba taikant eliminacinę dietą. Dėl šių tyrimų ar dietos rekomenduojama kreiptis į gydytoją dietologą“, – aiškina S. Korbutaitė.
Kuo skubiau į gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus nepaaiškinamą svorio kritimą, kraują išmatose, ilgiau nei dvi savaites trunkantį viduriavimą ar vėmimą, aštrų pilvo skausmą, ypač jei jis pažadina naktį, rijimo sutrikimus ar mažakraujystę be aiškios priežasties.
