Sunkią galvos traumą patyrusiam jaunam vyrui gydytojai nedavė jokių šansų išgyventi. Tačiau iš gilios komos pabudęs ir atlaikęs dvi galvos operacijas klaipėdietis šiandien kabinasi į gyvenimą.
Prisimena tik smūgį
Viena bėda nevaikšto, tuo įsitikino klaipėdiečių Tislenkų šeima. Galinai Tislenko neseniai buvo nustatyta onkologinė liga, kai artimuosius pasiekė dar viena žinia – jauniausias jos sūnus Viačeslavas po sunkios traumos merdėja ligoninėje.
Pernai rugsėjo pabaigoje 28 metų Viačeslavas Tislenko išsiruošė į draugės gimtadienį užmiestyje. Vyrai išgėrė, kilo muštynės.
Viačeslavas iš to vakaro prisimena tik smūgį kirviu į galvą. Sekmadienio paryčiais jis buvo atvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur skubiai operuotas.
Tačiau dėl patirtos itin sunkios galvos traumos gydytojai artimiesiems neteikė vilčių ir patarė ruoštis laidotuvėms.
Traumuotam vyrui buvo nustatyta gili, keturių balų koma. Ją patyrę ligoniai dažniausiai neišgyvena.
Atakavo ligos
Galinai įstrigo po operacijos išvysto sūnaus vaizdas – galva buvo taip sutinusi, kad vos tilpo ant lovos. Veido neįmanoma atpažinti. Viačeslavo sesuo Oksana net suabejojo, ar medikai nesupainiojo brolio su kitu ligoniu.
Kol buvo nugrimzdęs į komą, Viačeslavas persirgo plaučių, skrandžio uždegimais, meniningitu. Jį kamavo itin aukšta temperatūra ir kitos sveikatos bėdos. Iki traumos apie 65 kg. svėręs vyras sulyso iki 40 kg.
Nors visi aplinkui tikino, kad brolis neišgyvens, Oksana prie jo lovos budėdavo su maldaknyge. Vėliau tuo užsikrėtė ir itin gausiai Viačeslavą lankę draugai.
Oksana prisimena, kaip kartu su tėvais jie tris savaites išgąstingai reaguodavo į telefono skambučius, baimindamiesi, kadtuoj sužinos apie Viačeslavo mirtį.
Motina neslepia jau buvo praradusi viltį, kad sūnus išgyvens. Tačiau duktė vis ragino nenuleisti rankų.
Oksana naktimis naršydavo po internetą, ieškodama informacijos apie komą ir sunkias galvos traumas. Nors gydytojai siūlė Viačeslavą išrašyti namo, nes esą niekuo jam nebegali padėti, artimieji paprašė dar savaitę palaukti.
Jauna moteris pasakojo, kad vilčių neteikę gydytojai pabandymui išrašė smegenų veiklą stimuliuojančių vaistų. Pradėjus juos vartoti, kitą dieną Viačeslavas šiek tiek atsimerkė.
„Tai buvo nevalingas judesys, bet priėmiau jį kaip ženklą, kad brolis pabus iš komos”, – prisiminė Oksana.
Pakėlė nykštį
21 diena – tiek truko V.Tislenkos koma. Tris savaites jaunas vyras gulėjo Reanimacijos ir Intensyvios terapijos skyriuje, vėliau buvo perkeltas į Neurochirurgijos skyrių.
Artimieji prisimena, kad pirmoji sąmoninga Viačeslavo reakcija, pabudus po komos, buvo atsakas medikui, pasiteiravusiam apie savijautą.
Nors neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs vyras dar nenulaikė galvos, tačiau tuomet pakėlė nykštį į viršų. Vėliau pakeltu arba nuleistu nykščiu savo būseną jis apibūdindavo ir gydančiam gydytojui.
Viačeslavas nevaikščiojo, nekalbėjo, tik pamatęs tėvą ašarodavo. Šeimos moterys spėjo, kad gal jis taip reaguodavo dėl tėvo perspėjimo nevažiuoti į gimtadienį nelaimės išvakarėse.
Operavo antrąkart
Praėjus daugiau nei mėnesiui po traumos V.Tislenko buvo perkeltas į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Reabilitacijos ir fizinės medicinos skyrių. Čia 28 metų vyras pradėjo visko mokytis iš naujo.
„Jonas mane pastatė ant kojų”, – prisiminė Viačeslavas jam padėjusį ligoninės kineziterapeutą Joną Tilviką. Jis geru žodžiu minėjo ir savo gydytoją Dainą Vaičiulienę.
Iki tol kelis mėnesius trukusio gydymo Viačeslavas neprisimena. Atmintyje išliko tik dalis Jūrininkų ligoninėje praleisto laiko. Vyras joje gydėsi apie porą mėnesių.
Likus kelioms dienoms iki Kalėdų V.Tislenko vėl buvo grąžintas į Universitetinę ligoninę. Čia jam atlikta antroji galvos operacija – atgal įsodintas kaulas, kuris po traumos buvo išimtas dėl itin ištinusių smegenų.
Negailėjo pagyrų
Šeima tryško dėkingumu Viačeslavą abu kartus operavusiam neurochirurgui Daniui Liutkui.
„Tai gydytojas – iš pašaukimo, turintis auksines rankas”, – artimieji negailėjo pagyrų gydytojui.
Ilgai klausęs motinos ir sesers žeriamų pagyrų apie neurochirurgą, Viačeslavas neiškentė: „Jis ne gydytojas. Jis – Dievas”.
G.Tislenko džiaugėsi, kad Reanimacijos skyriuje sūnų slaugė itin dėmesingos medikės.
Motina taip pat įsidėmėjo Nedarbingumo ir neįgalumo tarnyboje pasakytus vieno gydytojo žodžius: „Viačeslavai, suprantu: buvo gimtadienis, išgėrei, kilo muštynės. Bet nesuprantu vienintelio dalyko, kaip likai gyvas su tokia diagnoze?!”.
Laukia reabilitacija
Dabar jaunas vyras nevaldo kairės rankos, lyg apmirusi visa kairioji kūno pusė. Artimieji papriekaištauja, kad dėl skausmo ir kantrybės stokos jis netreniruoja sustingusios pusės.
Klaipėdiečio dar laukia reabilitacija Palangoje. Gydytojai pastebi, kad būtina prisiversti mankštinti kūną – vėliau reabilitacija neduos naudos.
Artimieji žino, kad sunkią galvos traumą patyrusiam Viačeslavui dar visko gali nutikti – ateities perspektyvos nėra aiškios. Pats vyras tiki, kad viskas bus gerai – jis tikisi sugrįžti į savo mėgstamą darbą, kurio kartu su dar 10 kolegų neteko likus keliems mėnesiams iki nelaimės.
Visą šią istoriją V.Tislenko vertina kaip gerą gyvenimo pamoką. Artimieji taip pat pastebi jo pokyčius – ankstesnis linksmumas išliko, tik požiūris į gyvenimą tapo kur kas rimtesnis.
