Jis dejuoja, kad jam karšta, o ji dreba nuo šalčio. Naktį jis į šoną numeta antklodę, o ji susirietusi bando susišildyti ledines kojas. Kažkur jau matyta? Atrodo, jog moters ir vyro temperatūra reguliuojama skirtingais būdais.
Vyro bei moters širdies ir kraujagyslių sistema panaši, tačiau kraujo apytakos ritmas ir pobūdis skirtingi. Dėl kraujo apytakos ir organizmo sandaros ypatumų moterys šąla dažniau nei vyrai. Nuo šalčio labiausiai kenčia rankos ir pėdos.
Taip sutvėrė gamta
Silpnosios lyties atstovės raumenų masė mažesnė nei vyro, todėl jai sunkiau „pagaminti” daugiau šilumos. Moteriškasis hormonas estrogenas plečia kraujagysles ir praskiedžia kraują. Be to, moters kraujagyslių sistema sutverta taip, kad kūno temperatūra išliktų nepakitusi. Net kiek atšalus orams kraujas iš poodinių audinių teka prie vidaus organų. Rankų ir kojų pirštai ima šalti. Vyras ne taip jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius.
Taigi normalu, kad moterys šąla dažniau nei vyrai. Kita vertus, nuolatos drebančios rankos ir pėdos byloja apie kraujagyslių sistemos sutrikimus. Padėtį gali ištaisyti sveika mityba, lengvas masažas ir specialūs fiziniai pratimai.
Kraujospūdis
Rankos bei pėdos gali šalti ir dėl padidėjusio ar sumažėjusio kraujospūdžio. Kraujas ima lėčiau tekėti kraujagyslėmis. Galiausiai galūnes pasiekia tik nedidelė ir, deja, nepakankama kraujo dalis.
Didžiosios Britanijos mokslininkų duomenimis, 59 proc. moterų ir 43 proc. vyrų kraujospūdis būna per mažas. Vadinasi, moterims dažniau sulėtėja kraujo apytaka.
Padidėjusį kraujospūdį – hipertoniją – paprastai sukelia „užsikimšusios” kraujagyslės. Prie to prisideda ir cholesterolio perteklius organizme. Anot specialistų, žuvyje esančios riebalų rūgštys mažina cholesterolio kiekį, o vaisiai ir daržovės organizmui teikia antioksidantų, padedančių „atkimšti” kraujagysles. Patartina mažiau gerti kavos ir juodosios arbatos, mesti rūkyti, nes kofeinas ir nikotinas siaurina kraujagysles. O štai taurė gero raudonojo vyno jas plečia.
Kaip užkirsti kelią?
Pagrindiniai moters priešai – šaltis, nervinė įtampa, ir nemiga. Jei lauke šalta, reikia rengtis šiltai, tačiau ne per šiltai, nes „perkaitęs” organizmas visai negalės kovoti su šalčiu. Esant didelei įtampai gelbsti ramunėlių, melisų ar mėtų arbata. Miegui patartina skirti mažiausiai 8 valandas, o prieš miegą sušildyti kojas karšto vandens vonelėje.
Stenkitės valgyti daugiau apelsinų, kivių, juodųjų serbentų ir kitų vaisių, kuriuose gausu vitamino C. Jis reguliuoja kraujo krešumą ir didina audinių tamprumą. Riešutai ir moliūgų sėklos stiprina kapiliarų sieneles. Mėsa, kiaušiniai, nesmulkintų grūdų duona, grikių kruopos, pupos organizmui teikia vitamino PP, reguliuojančio nervinę įtampą.
Moterys gali jausti šaltuką ir per menstruacijas, kai kraujyje sumažėja geležies. Tomis dienomis patartina valgyti daugiau mėsos, jūros gėrybių, špinatų, grūdinių produktų ar su lupenomis virtų bulvių.
Drebulį taip pat gali sukelti diabetas ar skydliaukės veiklos sutrikimai. Jei pastaruoju metu nuolatos šąlate, būtų ne pro šalį pasikonsultuoti su gydytoju. Net jei specialistas nepastebės nieko įtartina, jis greičiausiai patars daugiau vaikščioti ir įsigyti patogią avalynę.
Trys būdai sušilti:
1. Plaukimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, gerina kraujo apytaką;
2. Patartina trinti rankas ir kojas kaskart, kai jos ima šalti. Prieš miegą sušilti padeda karšto vandens vonelės ir vilnonės kojinės;
3. Vertėtų masažuoti rankas ir kojas aliejumi, kurio sudėtyje yra juodųjų pipirų, imbiero ir cinamono ekstraktų. Toks masažas puikiai plečia kraujagysles.
Kraujo apytaką gerinantis maistas
* Raudonos aitriosios paprikos stimuliuoja kraujo apytaką. Jas geriau naudoti kaip prieskonius;
* Daiginti grūdai, nesmulkintų grūdų duona, saulėgrąžos ir riešutai turi vitamino E, stiprinančio kraujagyslių sieneles;
* Česnakai mažina cholesterolio kiekį ir padidėjusį kraujospūdį;
* Mėsa, žuvis – pačios patikimiausios geležies „tiekėjos”. Geležis išlaiko šilumą organizme;
* Imbieras „stumia” kraują prie ledinių galūnių.
