Pastarnokas skoniu primenantis petražolę ar salierą auginamas daugelio daržuose ir kaip prieskonis vartojamos kulinarijoje. Tačiau labiausiai šis augalas vertinamas dėl gydomųjų savybių.
Pastarnoką vertina dėl to, kad jis žadina apetitą ir gerina virškinimą, ypač jei kamuoja skrandžio diegliai. Po sunkių ligų nusilpus organizmui, iš pastarnoko šaknų gamindavo antpilą ir gerdavo su medumi ar cukrumi. Neretai pastarnokas vartojamas kaip šlapimą varantis, spazmolitinis ir skausmą mažinantis vaistas, atsiradus inkstuose ir šlapimo pūslėje smėlio ir akmenų, sergant kai kuriomis ginekologinėmis ligomis. Peršalus pastarnoko nuoviro galima gerti norint sušvelninti kosulį bei lengvinti skrepliavimą.
Pastarnoko sudėtyje yra vertingo eterinio aliejaus, daug vitamino C, vitaminų B1 ir B2, angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų, o vaisiuose yra flavono junginių, furokumarinų ir kitų fiziologiškai aktyviųjų medžiagų.
Receptas 1:
antpilui reikia 2 valgomuosius šaukštus smulkintų šaknų užpilti stikline verdančio vandens ir įstačius į kitą dubenį pakaitinti kelias minutes. Kai antpilas nusistovės, po ketvirtadalį stiklinės reikia gerti prieš valgį.
Receptas 2:
nuovirui reikia arbatinį šaukštelį smulkintų šaknų užpilti stikline virinto vandens ir pavirti ant silpnos ugnies 15 minučių. Kai atvėsta, gerti po valgomą šaukštą 4 – 6 kartus per dieną.
Farmacininkai iš pastarnoko gamina preparatus nuo žvynelinės, baltmės, skatina plaukų augimą, gerina apetitą. Preparatai labai stiprūs ir veiksmingi, todėl vartojami tik paskyrus gydytojui. Prieš vartojant pastarnokų vertėtų pasikonsultuoti su medikais.
