Šią savaitę minima Pasaulinė trombozės diena (spalio 13 d.) primena apie vieną didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Remiantis Amerikos širdies asociacijos duomenimis, trombozė lemia kas ketvirtą mirtį pasaulyje. Kaip pabrėžia sveikatos specialistai, vyrauja du pagrindiniai – arterinės ir veninės – trombozės tipai, o būtent giliųjų bei paviršinių venų trombozė kiekvieną žmogų gali užklupti netikėtai, nepriklausomai nuo jo amžiaus.
Iššūkis sveikatai be amžiaus ribų
Veninė trombozė – liga, kai kraujagyslėse susidaro krešuliai, pažeidžiantys ir paviršines, ir giliąsias venas. Pastaroji forma yra itin pavojinga: jei žmogus per kelias dienas negauna gydymo, iš kirkšnies venų susidaręs trombas gali nukeliauti į plaučių kraujagysles, sako „Affidea“ klinikos kraujagyslių chirurgas Mohamad Chamsin.
„Tokiu atveju gresia plaučių embolija – gyvybei pavojinga būklė, galinti baigtis mirtimi. Venų trombozė gali ištikti netikėtai ir dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, jauniems žmonėms ši liga dažniausiai susijusi su traumomis. Ypač patyrus rimtą sužalojimą ir savaitę praleidus lovoje be judesio bei negavus profilaktinio kraują skystinančio gydymo, rizika susirgti giliųjų venų tromboze padidėja“, – teigia M. Chamsin.
Anot kraujagyslių chirurgo, anksčiau Lietuvoje daug trombozės atvejų būdavo fiksuojama po traumatologinių ar ortopedinių operacijų, pavyzdžiui, po kelio ar klubo sąnario protezavimo.
„Tuo metu kraują skystinančių vaistų profilaktika dar nebuvo plačiai taikoma, o šiandien ji jau tapo gydymo standartu. Riziką didina ir onkologinės ligos – jei diagnozuojama giliųjų venų trombozė be aiškios priežasties, pacientui rekomenduojami išsamesni kraujo tyrimai ir galimos onkologinės ligos paieška“, – sako M. Chamsin.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad trombozė nėra amžiaus liga – ji gali ištikti ir jaunas moteris, vartojančias hormoninius kontraceptikus, ir vyresnius, mažai judančius žmones.
Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, būtent jaunesni gyventojai dažniau linkę manyti, jog rimti sveikatos sutrikimai – tik vyresnio amžiaus žmonių problema.
„Trombozės, kaip ir daugelio kitų sveikatos problemų rizikos, gali paliesti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Ypač svarbu, kad žmonės įsivertintų savo rizikos veiksnius ir atkreiptų dėmesį į pirmuosius simptomus. Laiku sureagavus, galima užkirsti kelią daugeliui komplikacijų bei išsaugoti gyvenimo kokybę“, – teigia ekspertas.
Giliųjų ir paviršinių venų gydymas – ką svarbu žinoti
Lietuvoje giliųjų venų trombozė gydoma skiriant pacientui kraują skystinančių vaistų, kuriuos būtina vartoti bent tris mėnesius. Pasak kraujagyslių chirurgo, gydymui priskiriamos ir kompresinės kojinės, kurias reikia dėvėti kasdien, siekiant sumažinti kojų tinimą.
„Pirmuosius mėnesius rekomenduojama mažinti fizinį aktyvumą, ypač jei žmogus daug vaikšto ar sportuoja, kad trombas nepajudėtų į kitas kraujagysles. Gydymą gali papildyti venotonikai ir vietiniai tepalai, mažinantys tinimą bei uždegimą, o po trijų mėnesių pacientas kviečiamas pakartotinei apžiūrai“, – teigia M. Chamsin.
Kita vertus, paviršinių venų trombozės atveju susidaro krešuliai būtent paviršinėse kraujagyslėse – tai dažniausiai pasireiškia esant paviršinių venų varikozei. Anot gydytojo, pacientams įprastai rekomenduojama pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, kad būtų nuspręsta, ar jau laikas operuoti pažeistas venas.
„Esant paviršinių venų trombozei, ant kojų aiškiai matosi išsiplėtusių venų mazgai – būtent šiose vietose dažniausiai išsivysto tromboflebitas, dar vadinamas paviršinių venų tromboze. Tai gana dažna problema: pavyzdžiui, konsultacijų dienos metu gydytojui gali pasitaikyti ne vienas pacientas, turintis būtent šio tipo trombozę. Ji dažniau nustatoma moterims nei vyrams, o rizika ypač padidėja po nėštumo dėl dubens venų spaudimo ir apsunkintos kraujo tėkmės nėštumo metu“, – pažymi M. Chamsin.
Gydytas priduria, jog negydoma venų varikozė progresuoja, ilgainiui sukeldama uždegimą ar paviršinių venų trombozę.
„Simptomai gali pasireikšti ne tik matomais pakitimais, pavyzdžiui, odos hiperpigmentacija, bet ir kojų nuovargiu, tinimu, sunkumu ar mėšlungiu, ypač vakare, taip pat gali atsirasti veninių opų. Bendrai simptomai priklauso nuo ligos stadijos“, – sako M. Chamsin.
Kas uždega žalią šviesą trombozei
Pasak A. Zinevičiaus, šiuolaikinis gyvenimo ritmas dažnai lemia, kad gyventojai delsia kreiptis į medikus net ir pajutę pirmuosius paviršinių venų trombozės simptomus, kurie tam tikrais atvejais gali būti suprantami kaip įprastas kūno nuovargis. Tik simptomams paūmėjus, pradedama ieškoti greičiausio kelio pas gydytoją.
„Šiuolaikinio gyvenimo ritmo nepakeisime, tad pozityviu sveikatos priežiūros pasirinkimu gali būti sveikatos draudimas, leidžiantis greičiau ir patogiau pasirūpinti savimi. Tai suteikia galimybę operatyviai gauti kokybiškas paslaugas, pasirinkti norimą specialistą, atlikti tyrimus, reabilitaciją bei įsigyti vaistų ar medicinos priemonių. Tai ypač svarbu susidūrus su tokiomis sveikatos problemomis, kaip trombozė“, – sako ekspertas.
Pasak gydytojo M. Chamsin, svarbu suprasti ir pačios ligos prigimtį – dažnai klausiama, ar venų ligos gali būti paveldimos, tačiau tarp mokslininkų vieningos nuomonės nėra. Didesnę reikšmę, anot kraujagyslių chirurgo, turi žmogaus gyvenimo būdas.
„Aktyvus gyvenimo būdas mažina giliųjų venų trombozės riziką. Judėjimas padeda kraujui laisviau cirkuliuoti, todėl krešuliams formuotis lieka mažiau galimybių. Tačiau, jei žmogus serga kraujo ligomis ar onkologiniais susirgimais, rizika išlieka gerokai didesnė, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo“, – teigia M. Chamsin.
Gydytojas priduria, jog be fizinio aktyvumo stokos, netinkamos mitybos, rūkymo ir hormoninių kontraceptikų vartojimo, vienas dažnesnių rizikos veiksnių yra ilgos kelionės.
„Valandų valandas sėdint automobilyje, autobuse ar lėktuve, kraujotaka sulėtėja, todėl padidėja tiek giliųjų, tiek paviršinių venų trombozės pavojus. Dėl šios priežasties rekomenduojama profilaktiškai naudoti kompresines kojines – jos padeda sumažinti riziką ilgos kelionės metu“, – pataria kraujagyslių chirurgas.
