Pasaulinė judėjimo sveikatos labui diena

Pasaulio sveikatos organizacija gegužės 10 d.mini „Judėjimo sveikatos labui” dieną. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengė informaciją ir kviečia visus dalyvauti šios dienos minėjime bei organizuoti atitinkamus renginius. 2010 m. gegužės 10 d. 14 val. Trakuose organizuojamas renginys, skirtas „Judėjimas sveikatos labui” dienai paminėti. Tikimės Jūsų aktyvaus dalyvavimo!

• Sukurti veikiančią visuomenės informavimo sistemą, kuri įvairiais šaltiniais teiktų informaciją apie fizinio aktyvumo naudą neinfekcinių ligų prevencijai.
• Ne tik propaguoti fizinio aktyvumo naudą, bet ir skirti ypatingą dėmesį teorijos pritaikymui kasdienėje praktikoje.
• Įtraukti kuo daugiau gyventojų į aktyvų dalyvavimą  fizinio aktyvumo veikloje visose srityse (laisvalaikio, transporto, darbo, namų ruošos), teikti konkrečias rekomendacijas skirtingoms socialinėms ir amžiaus grupėms (mokyklos, įvairios bendruomenės, namai, darbovietės, seniūnijos).
• Skatinti sveiką gyvenimo būdą atkreipiant dėmesį į sveikatos problemas, ypač akcentuojant fizinio aktyvumo prevencinį poveikį prieš smurtą, nervinę įtampą ir socialinę izoliaciją, rūkymą, netinkamą mitybą.

• sveika, racionali mityba,
• optimalus fizinis aktyvumas,
• grūdinimasis,
• racionali darbo ir poilsio kaita,
• asmens higiena ir kūno priežiūra,
• psicho-emocinis stabilumas,
• saugios ir sveikos aplinkos kūrimas,
• žalingų įpročių atsisakymas ir kt.

Labai svarbus sveikos gyvensenos veiksnys yra fizinis aktyvumas, kurio dažnai vartojami  sinonimai yra kūno kultūra, fizinė kultūra, fizinis lavinimas, fizinis ugdymas, sportas.

Fizinis aktyvumas gali būti įtrauktas į įvairias asmens gyvenimo sritis:
• laisvalaikio,
• profesinę,
• namų ruošos,
• mobilumo (transporto).

• ne mažiau 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę;
• ne mažiau 20 min. didelio intensyvumo fizinio krūvio 3 kartus per savaitę.

• sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis;
• sumažėja trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų kiekis bei didėja didelio tankio lipoproteinų kiekis kraujyje – t. y., sumažėja aterosklerozės rizika;
• gerina audinių toleranciją gliukozei ir didina jautrumą insulinui, todėl gali būti II tipo cukrinio diabeto profilaktikos priemonė;
• padeda išvengti nutukimo ir kartu su kitomis priemonėmis tinka kompleksinei nutukimo terapijai;
• tinkamas fizinis krūvis bei racionali mityba pristabdo kaulų retėjimo procesą (osteoporozę);
• fiziniai pratimai mažina psichologinio streso požymius, tinka atskirų psichinių ligų, ypač depresijos, nerimo, funkcinių nervų sistemos sutrikimų, prevencijai;
• fiziniai pratimai mažina tikimybę susirgti kai kuriais vėžiniais susirgimais (storosios žarnos ir krūties);
• fizinis aktyvumas stimuliuoja imuninę sistemą, kartu sumažina tikimybę sirgti virusinėmis infekcijomis;
• palaiko raumenų tonusą, jėgą ir ištvermę, su amžiumi lėčiau mažėja raumenų masė ir jėga;
• palaiko sąnarių, sausgyslių ir raiščių elastingumą, didina sąnarių paslankumą; mažina tikimybę sirgti stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies osteochondroze.

• ne mažiau 60 min. nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio krūvio kasdien;
• mažiausiai 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio kasdien.

Nustatyta, kad fizinis aktyvumas yra viena iš būtinų sąlygų sveikų vaikų raidai, nes stiprina visus fizinio pajėgumo elementus:
• jėgą,
• ištvermę,
• greitumą,
• lankstumą,
• vikrumą,
• judesių koordinaciją,
• pusiausvyrą.

• stimuliuoja viso organizmo gyvybinę veiklą ir augimo procesus; gerėja funkcinės organizmo galimybės, palengvėja organizmo prisitaikymas prie ekstremalių sąlygų;
• tobulina organizmo termoreguliaciją;
• didina nespecifinį organizmo imunitetą ir atsparumą nepalankiems išorės veiksniams;
• teigiamai veikia visas raumenų grupes, sąnarius, raiščius;
• treniruota širdis ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos funkcionuoja efektyviau bei ekonomiškiau;
• formuojami nauji motoriniai įgūdžiai, lavinamos jėga, greitumas, vikrumas, ištvermė;
• mažinamas padidėjęs sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas krūvio ir ramybės metu;
• mažėja streso hormonų lygis kraujyje;
• daugiau sunaudojama energijos, sumažėja nutukimo pavojus;
• gerėja kaulų mineralizacija ir didėja kaulų tankis, ypač raumenų prisitvirtinimo vietose;
• gerėja nuotaika, mažėja vienatvės, nerimo, per didelio jautrumo ir depresijos simptomai;
• didinamas didžiųjų galvos smegenų pusrutulių žievės tonusas – didėja protinis darbingumas, gerėja miegas;
• didėja pasitikėjimas savimi ir pasitenkinimas gyvenimu, daugėja galimybių savirealizacijai;
• gerina gebėjimą bendrauti ir socialinę vaikų adaptaciją.

Būtina atkreipti dėmesį, kad fiziniai pratimai, kuriuos atlieka žmogus, privalėtų atitikti jo individualų pajėgumą, kurį galima vienaip ar kitaip pamatuoti (kineziologiniais testais – pvz., Eurofito testais arba specialia medicinine įranga ir pan.). Dozuojant fizinį krūvį reikia atsižvelgti į amžių, lytį, svorį, bendrą fizinį pasirengimą, lėtines ligas, žmogaus motyvaciją. Per didelis fizinis krūvis ar per sudėtingi pratimai gali sveikatą ne stiprinti, o ją veikti neigiamai, todėl prieš pradedant aktyviai sportuoti, visada pasitarkite su specialistais – reabilitologu, kineziterapeutu, sporto medicinos gydytoju, sporto ir sveikatingumo klubo treneriu ir kt.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus
vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumera