Pasaulinė Holivudo įtaka: Vakarų kultūrinis eksportas

Filmai nėra pasyvus meno objektas, priešingai jie aktyviai formuoja tam tikrus įsitikinimus ir pageidaujamą, idealizuotą gyvenimo būdą. Kartais teigiama, kad Holivudo industrija tėra apie 20 000 žmonių. O pagrindinius sprendimus lemia tik maždaug tūkstantis ar dar mažiau. Jie į filmus projektuoja savo pasaulio suvokimą, kuris per kiną pasiekia visą pasaulį. Taip globaliai populiarėja Coca Cola, kramtomoji guma ir azartiniai žaidimai. Dar 1942 metų filme „Kasablanka“ galime pamatyti kazino žaidimus ir jie pateikiami priešpriešoje su korumpuota teisėtvarka. Tradicija tęsėsi ir toliau, daugelyje Džeimso Bondo filmų galime pamatyti agentą 007 aktyviai pramogaujantį lošimo namuose. Nenuostabu, kad kazino industrija sulaukė didelio populiarumo ir šiais laikais yra daugybė internetinių svetainių, siūlančių azartines pramogas, pavyzdžiui VulkanVegas puslapis.

Kopijuojamos ne tik pateikiamos vertybės, grimavimo technikos ar kinematografiniai metodai, bet ir pats bendras industrijos pavadinimas. Įvairiuose Indijos regionuose galima rasti filmų studijas, kurios leidžia filmus vietinėmis kalbomis, bet save vadina Tolivudu, Molivudu, Sandalvudu ar Kolivudu. Pagrindinės įvairių šalių industrijos bandančios kopijuoti Holivudo industriją, ir jų palyginimas su originalu yra pateiktos žemiau esančioje lentelėje. 

Istorinės priežastys

Teigiama, kad Holivudo eksportas prasidėjo po antrojo pasaulini karo. Europos ekonomikos atkūrimui svarbus Maršalo planas turėjo pagalbos suteikimo sąlygų, tarp kurių buvo ir JAV kino filmų rinkos interesų užtikrinimas. Tai turėjo ideologinį aspektą – kaip amerikietiško pasaulio ir kapitalizmo ideologijos atsvara socializmui ir Sovietų Sąjungos įtakai. Bet politiškai šios sąlygos buvo suprantamos ir kaip Amerikos eksporto skatinimo priemonė. Nes būtent videomenas turėjo formuoti bendras tendencijas, vartotojų skonį ir paklausą amerikietiškiems produktams. Ideologiniai aspektai ir filmų industrijos protegavimas neišnyko ir po šaltojo karo pabaigos. Šiais laikais toliau siekiama tų pačių politinių ir ekonominių tikslų, tik naudojamos mažiau akivaizdžios priemonės.

Sąsajos su žiniasklaidos grupėmis

Kartais naiviai įsivaizduojama, kad kino kompanijos ar atskiri prodiuseriai veikia nepriklausomai. Žinomiausios studijos jau seniai yra integruotos į pasaulinės žiniasklaidos konglomeratus. Pateiksime keletą pavyzdžių:

• Time-Warner grupei priklauso filmus leidžianti kompanija Warner Bros;
• Paramount Pictures priklauso Paramount global grupei, kuri susiformavo perorganizavus kabelinės televizijos gigantą Viacom;
• The Walt Disney kompanijai priklauso ne tik 20th Century Fox ir Lucasfilm, bet ir internetinio transliavimo bendrovė BAMTech ir daug kitų įmonių;
• Universal Studios priklauso NBC-Universal, kuri savo ruožtu yra Šiaurės Amerikos interneto tiekimo giganto Comcast padalinys.

Tokie ryšiai, be abejo, užtikrina reklamines galimybės, kurios žinias apie naujus ar dar kuriamus filmus greitai ir plačiai paskleidžia visame pasaulyje. Filmų industrijoje dažnai būna, kad filmo rinkodaros kompanijai skiriama ne mažiau lėšų, nei pačio produkto sukūrimui.

Suformuoti standartai

Dar 1934 metais Holivudas nusistatė vidinius standartus – taip vadinamą Hays kodą. Žinoma, šis taisyklių rinkinys XXI amžiuje jau nebegalioja, bet JAV kino industrija ir toliau laikosi įvairių normų ir techninių reikalavimų. Siužetas, aktorių parinkimas rolėms ar dialogai jų filmuose kartais nebūna pakankamai paveikūs. Užtat specialieji efektai, kameros darbas, grimas, muzikos pasirinkimas – tai elementai, kurie beveik visados būna aukščiausiame lygyje. Tad nenuostabu, kad Holivudas totaliai dominuoja labiau su šiais momentais susietuose žanruose – superherojų fantastika, siaubo filmai ir panaši kinematografija. Žiūrovui tai aiškus privalumas, nes yra gerai žinoma, ko galima tikėtis. Dažnai manoma, kad Holivudo prodiuserių polinkis į žinomų filmų tęsinius yra bandymas saugiai uždirbti pinigus. Bet tokį pasirinkimą nemažiau lemia ir noras sukurti specifinę nišą ar išskirtinį subžanrą. Žvaigždžių karų filmų serija itin išpopuliarino kosmines operas, ir daugelis prodiuserių ir kino kompanijų svajoja pakartoti tokį pasiekimą.

Pasaulinė distribucija ir talentų pritraukimas

Kaip jau minėjome, daugelis kino studijų negali prilygti Holivudui savo pelnu. Dideli pinigai lemia, kad JAV kino industrija gali tiesiog perpirkti ne tik žinomus aktorius ar režisierius, bet ir daug vilčių teikiančias filmavimo komandas ar visas kino studijas. Žinoma, procesas vyksta ir priešinga kryptimi – „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ nepaprastai populiarus neamerikietiškas filmas. Bet jo pagrindiniai kūrėjai turi aiškius ryšius su Holivudu, o filmavimo partneriais įvardinamos Columbia Pictures ir Sony Pictures bendrovės.

Holivudo kompanijos taip pat kontroliuoja ženklų filmų platinimo (ar distribucijos) rinkos segmentą. Ir tai vyksta ne vien apie Šiaurės Amerikoje ar Vakarų Europoje. United International Pictures priklauso Universal ir Paramount kompanijoms ir turi platinimo padalinius daugiau nei 35, pasaulio šalyse. Tarp jų galima paminėti Australiją, Japoniją, ar mažiau pelningas rinkas turinčias Čilę, Peru, Filipinus ar Tailandą. Twentieth Century Fox kaip distributorius veikia daugiau nei 20 užsienio šalių.

Ateities prognozės

Holivudo industrija turi aiškiai suformuotus produktus, apdovanojimų ceremonijas, specializuotą žiniasklaidą ir gilias tradicijas. Visa tai savaime užtikrina geras perspektyvas. Užsienio talentų pritraukimas ir rinkodarai skiriamos lėšos nepalieka realių šansų konkurentams. Pavyzdžiui, Nigerijos kino pramonė sukuria daug neaukštos kokybės filmų, kurie yra skirti vietinei rinkai. Bet jų vidutinės pajamos tegali lygintis su mėgėjišku kinu. Žinoma, bėgant metams formuojasi nišiniai žanrai, turintys savo ištikimus žiūrovus. Bet sunku įsivaizduoti, kad skandinaviški detektyvai ar meksikietiškos melodramos artimiausiais dešimtmečiais mestų finansinį iššūkį Holivudo produkcijai.