Walmark

Paroda, skirta visuomenės veikėjo, daktaro Cemacho Šabado 150 – osioms gimimo metinėms

Šiandien, kovo 19 d., trečiadienį, 11 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje vyks parodos “Cemachas Šabadas – gerasis daktaras Aiskauda” atidarymas.

Renginyje įžanginį žodį tars Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Pranešimus skaitys doc. Aldona Rainytė „Ar tikrai daktaras Aiskauda gyveno Vilniuje?“, doc. Dalia Triponienė „Dr. Cemachas Šabadas – aktyvus Vilniaus medicinos draugijos narys“.

Renginio organizatoriai:  Lietuvos medicinos biblioteka, Vilniaus medicinos draugija.

Paroda Lietuvos medicinos bibliotekoje veiks iki balandžio 30 d.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

 

Cemachas Šabadas

Tsemakh Zemach Shabad

 

Gimė 1864 m. vasario 5 d., ir didesniąją gyvenimo dalį praleido Vilniuje.

Lankė Vilniaus realinę gimnaziją.

1881 m. su tėvais persikėlė į Maskvą, mokėsi Maskvos 2 – ojoje gimnazijoje.

1889 m. baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą, gavo vaistininko ir gydytojo diplomą.

Rusijoje prasidėjus dėmėtosios šiltinės ir choleros epidemijoms su medikų grupe išvyko į Tombovo guberniją kovoti su cholera.

Stažavosi Bendrosios patologijos institute Maskvoje pas profesorių A.B. Fochtą.

Paskui tobulinosi Vienoje, ir 1894 m. apgynė daktaro disertaciją diabeto tema „К вопросу о панкреатическом сахарном мочеизурении (Diabetes mellitus). Экспериментальные изследования“.

1895 m. grįžo į Vilnių ir įsidarbino žydų ligoninėje.

Prasidėjus choleros epidemijai Švenčionyse, dalyvavo ją likviduojant.

1895 m. priimtas į Vilniaus medicinos draugiją tikruoju nariu, buvo renkamas į valdybą.

1905 m. už dalyvavimą revoliucinuose įvykiuose suimtas ir įkalintas Lukiškių kalėjime, kuriame išbuvo pusmetį.

Nuteistas trejiems metams tremties tolimoje Šiaurėje, tačiau nuosprendis pakeistas tremtimi užsienyje.

Vėliau jam buvo leista grįžti į Vilnių.

Siaučiant tuberkuliozei, C.Šabadas, subūręs įvairių tautybių gydytojus, 1911 m. įkūrė Vilniaus skyrių prie Visos Rusijos kovos su tuberkulioze lygos.

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje rūpinosi karo pabėgėliais, buvo Pabėgėlių komiteto narys.

C.Šabadas buvo aktyvus Vilniaus bendruomenės narys, dalyvavo visuose miesto ir žydų bendruomenės reikaluose.

1919 – 1920 m. vadovavo Vilniaus žydų bendruomenei.

Nuo 1919 m. iki mirties buvo Vilniaus miesto tarybos narys.

C.Šabadas – vienas iš žydų mokslinio instituto (JIVO), pradėjusio savo veiklą 1925 m. Vilniuje, organizatorių ir įkūrėjų.

Buvo Vilniaus magistrato sveikatos apsaugos komiteto (TOZ) pirmininkas.

C.Šabadas ypač daug dėmesio skyrė vaikų sveikatos problemoms.

Jo iniciatyva įkurta Žydų labdaros draugija, vaikų poilsio stovyklos, našlaičių prieglauda Šopeno gatvėje, kiekvienoje mokykloje paskirtas gydytojas.

Įgyvendino projektą „Pieno lašas“  – pirmą kartą Vilniaus miesto moterims, turinčioms kūdikius, buvo suteikti nemokami pieno, maisto daviniai ir drabužiai.

Aktyviai dalyvavo Vilniaus medicinos draugijos veikloje, 1926 m. išrinktas viceprezidentu.

Skaitė mokslinius pranešimus. Buvo vienas iš medicinos daktarų daugiausiai demonstravusių ligonius (daugiau kaip 16 demonstracijų).

Žmonės kūrė legendas apie jo gerumą.

C.Šabadas užsiėmė labdaringa veikla, nemokamai gydė neturtingus vilniečius.

Bendravo su Antanu Vileišiu ir su Europos intelektualais, Albertu Einšteinu;  jį gerai pažinojo ir Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.

Bendradarbiavo rusiškoje, lenkiškoje, jidiš spaudoje, rašė straipsnius, brošiūras.

Paskelbė sanitarinės statistikos  darbų apie miesto gyventojų sergamumą ir mirtingumą.

C.Šabadas atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai ligų lemia blogos gyvenimo sąlygos ir higienos normų nepaisymas.

Jis mokė miesto gyventojus, ragino laikytis švaros; skaitė paskaitas, dalino leidinius.

Savo darbuose pabrėžė fizinio grūdinimosi reikšmę vaikystėje.

Ypač dideli jo nuopelnai medicinos ir higienos mokslinei literatūrai jidiš kalba.

1922 – 1933 m. redagavo populiarų medicinos žurnalą „Folksgezunt“ („Liaudies sveikata“).

Daug nuveikė kurdamas medicinos terminologiją jidiš kalba.

Buvo vienas iš medicinos skyriaus redaktorių rengiant visuotinę žydų enciklopediją, S.Dubnovo fondo išleistą Paryžiuje.

Daktaras C.Šabadas mirė 1935 m. sausio 21 d.

Jo įkurtos vaikų sanatorijos kieme buvo pastatytas paminklas (skulptorius S.Šmurla) su užrašu „Daktaras T.C. Šabadas – didysis vaikų bičiulis“, tačiau karo metais nugriautas, bet vilniečiai jo biustą išsaugojo ir po karo perdavė Valstybiniam žydų muziejui.

1940 m. viena iš Vilniaus gatvių buvo pavadinta Šabado vardu.

2007 m. Vilniaus senamiestyje, Mėsinių gatvėje, atidengta skulptūra C.Šabadui   (skulptorius Romualdas Kvintas).

C.Šabadas tapo rusų rašytojo Kornejaus Čiukovskio pasakos herojaus daktaro Aiskaudos prototipu.

Milijonai skaitytojų, ypač vaikų, pamėgo rašytojo K. Čiukovskio literatūrinį herojų – daktarą Aiskaudą.

 

Parengė  Janina Valančiūtė

 

 

 

 

Lietuvos medicinos biblioteka

Kaštonų g. 7, 01107 Vilnius

Tel. 261 73 96

El.paštas: Janina.Valanciute@lmb.lt

TAIP PAT SKAITYKITE