Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) stengiasi padėti išlaikyti pusiausvyrą tarp verslo ir vartotojo. Tam, kad vartotojai galėtų įsigyti saugių ir kokybiškų maisto produktų, gamintojai ir pardavėjai privalo laikytis nustatytų reikalavimų. O gamintojas, norintis sėkmingai dirbti, turi pateisinti vartotojo lūkesčius. Pastarąjį penkmetį pradėjus dirbti pagal Europos Sąjungoje (ES) galiojančius reglamentus, daugelis verslininkų kaltino VMVT per griežta teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrole, tačiau vėliau suprato, kad tai buvo reikalinga, naudinga ir būtina.
Daugelis mūsų šalies ūkininkų vis dažniau pagalvoja apie pieno pardavimą tiesiogiai vartotojui. Susiklosčius tokioms sudėtingoms sąlygoms žemės ūkyje ir ypač pienininkystės sektoriuje, ieškoma būdų ir išeičių kaip pagerinti esamą padėtį. Vykdoma Vyriausybės politika – kurti alternatyvias prekybos vietas, skatinti pardavimus tiesiogiai iš ūkių. Svarstant kaip ekonominės krizės sąlygomis skatinti smulkiuosius ūkininkus plėtoti jų veiklą, sudaryti jiems kuo palankesnes verslo sąlygas, planuojama leisti prekiauti nepasterizuotu, žaliu pienu prekybos centruose. VMVT saugos ir kokybės reikalavimai, keliami pieno ar jo produktų gamybai yra minimalūs, bet jų laikytis privaloma.
Ūkininkai, norintys pardavinėti nepasterizuotą pieną tiesiogiai vartotojams, turi neužmiršti įvertinti, kad pienas tai ypatingas produktas, kuris turi savybę greitai gesti. Pienas turi išskirtinę savybę – jis yra palanki terpė mikroorganizmams daugintis. Todėl neužtikrinus reikiamų temperatūrinių režimų, gamybos, transportavimo, laikymo ar pardavimo metu pienas gali tapti susirgimų priežastimi. Be to, jo labai trumpas tinkamumo vartoti terminas – 24 valandos, o laikymo sąlygos turi būti +4 – +60 C. Be to, labai svarbu, kad vartotojui būtų pateikta informacija „žalias pienas” ir „rekomenduojama vartoti virintą”. Pienas ir jo gaminiai nėra tie produktai, kurie gali būti gaminami, transportuojami, laikomi ir parduodami nesilaikant visų nustatytų reikalavimų. Todėl norint tinkamomis sąlygomis transportuoti pieną, būtina įsigyti tam pritaikytą transporto priemonę arba nekintančios temperatūros palaikymo (termoizoliuotą) talpą.
Labai atidūs ir dėmesingi ūkininkai turėtų būti vasaros metu. Jie privalo griežtai laikytis pieno melžimo higienos reikalavimų ir laikymo sąlygų gabenant ir parduodant žalią pieną. Nors viename etape pažeidus nustatytas sąlygas ar nepaisant elementarios higienos, pasekmės gali būti labai skaudžios. Praėjusiais metais susirgimų, kurių priežastimi būtų pieno produktai, nenustatyta. Tačiau ankstesniais (2005 – 2007) metais dėl užkrėsto, nešvaraus pieno ar jo gaminių užkrečiamųjų ligų protrūkių metu sirgo 73 žmonės, 10 iš jų – lopšelį lankantys vaikai. Stebint statistikos duomenis, galima teigti, kad protrūkių bangos kartojasi kas antri metai. Todėl VMVT kelia susirūpinimą, kad liberalizavus prekybos pienu ir jo produktais sąlygas, neatsinaujintų susirgimų protrūkiai.
ES reikalavimai numato, kad už gaminamos produkcijos saugą ir kokybę atsako pats gamintojas. Jei gamintojas neveda apskaitos, neatlieka būtiniausių tyrimų, atsiradus ligos protrūkiui, negalės įrodyti savo nekaltumo ir privalės atsakyti už padarytą žalą vartotojų sveikatai. Dėl tinkamumo vartoti terminų laikymosi, kaip ir dėl kitų pieno ar jo produktų kokybės rodiklių atitikimo atsakomybė taip pat tenka gamintojui.
Ūkininkai gali konkuruoti rinkoje tik pateikdami aukštos kokybės produktus, pasižyminčius puikiomis skoninėmis savybėmis, estetine išvaizda. Šiandieniniai vartotojai pageidauja ne tik gražiai apiformintų, skanių pieno produktų, bet dažnai nori, kad jie būtų pagaminti pagal protėvių ar senolių tradicijas bei receptus. Užsikariauti savo pirkėją ūkininkai gali tik pastoviai teikdami saugią ir kokybišką produkciją. O tokį pastovumą gali garantuoti tik technologinio proceso, temperatūrų režimų ir higienos taisyklių laikymasis. Būtina nuolat atlikti pieno laboratorinius tyrimus mikrobiologinei ir cheminei (vaistų likučių) kontrolei įvertinti.
Įvertinus didėjančią pieno gamintojų atsakomybę, sąžiningumą ir gerėjančias sąlygas pieno ūkiuose, šiandien jau kalbama apie nepasterizuoto, žalio pieno pardavimą tiesiogiai vartotojams prekybos centruose. VMVT rekomenduoja prekiauti iš anksto ūkiuose sufasuotu, išpilstytu ir paženklintu pienu. Be abejonės, gamintojas turės išlaidų dėl išpilstymo bei ženklinimo procedūrų bei pakavimo taros įsigijimo, tačiau bus daugiau garantijų dėl pieno kokybės ir saugos. Sufasuoto pieno pardavimas apsaugo nuo falsifikavimo atvejų bei pirkėjų pretenzijų dėl pieno kokybės. Pilstant į žmonių atsineštą galimai nešvarią tarą, konfliktų atveju būtų sunku įrodyti pieno užteršimo ar kitokio kokybės pabloginimo priežastis. Pakavimo medžiagos turi būti pasirinktos taip, kad jas atidarius, būtų pastebimi pakuočių pažeidimai.
Jei gamintojai pardavinėtų nefasuotą pieną, pilstant į pirkėjų tarą pačioje prekybos vietoje, vartotojams gali būti patogu, nes tai leistų įsigyti norimą kiekį, bet tai būtų vienintelis privalumas. Tačiau prekybos centrai patys prekiauti nepasterizuotu pienu nelinkę, nes susidurtų su daugybe papildomų problemų, tokių kaip – specialiai įrengta vieta su vandens įvadu, atsakomybė už tvarką, švarą, higienos reikalavimų laikymąsi pilstant pieną ir kt. Be to, žmonėms įsigijus nekokybišką pieną, nepasitikėjimo šešėlis kristų prekybos centrui.
VMVT funkcija – ne tik kontroliuoti, kad būtų laikomasi visų privalomų reikalavimų, bet ir padėti susiorientuoti ūkininkams apie galimus padarinius jų nesilaikant, ugdyti pieno gamintojų atsakomybę vartotojams.
