Gudručio vaistinė

Pandemija pakeitė mūsų įpročius

pandemija

COVID-19 mūsų tautai atnešė ne tik nerimo bei mirčių, bet ir naujų higieninių, socialinių įpročių. Dalis jų pandemijai pasibaigus išliks – ir šie pokyčiai tikriausiai bus teigiami.

Daugiau higienos ir saugumo

Tyrimai rodo, kad per pandemiją lietuviai rado daugiau laiko hobiams ir šeimai, perdėliojo darbo prioritetus, be to, įgijo naujų higieninių įpročiu ar patobulino turėtus. Šeimos gydytojai pasakoja iš pacientų atsiliepimų, kad pagaliau išmokta taisyklingai čiaudėti (ne prisidengiant ranka, o į alkūnę). „Daugiau dėmesio atkreipia ir į aprangą: išskirstė, su kokiais rūbais buvau darbe ar lauke, su tais rūbais jau nebebūsiu namuose. Taip pat ir avalynę – jau žinoma, kad virusas pas mus į namus gali atkeliauti su batais“, – sako šeimos gydytoja Eglė Savickaitė.

Dėl pagerėjusių higieninių įpročių – daugiausia dažnesnio rankų plovimo, reguliarios dezinfekcijos ir sumažėjusių socialinių kontaktų – COVID-19 ligos metu gydytojai pastebėjo sumažėjus kitų užkrečiamųjų ligų: tiek bakterinių, tiek ir infekcinių, tokių kaip sezoninis gripas bei rotovirusas ar vaikiški vėjaraupiai, skarlatina.

Pasibaigus griežtam reikalavimui jas dėvėti, daugelis su didžiuliu palengvėjimu nusiėmėme medicinines kaukes. „Turbūt ne vienas pastebėjome, kad COVID-19 pandemijos metu su bakterijomis ar virusais susidurdavome rečiau. Taip nutiko, nes gyventojai buvo sąmoningesni ir daugiau dėmesio skyrė sveikatai, asmens higienai, imunitetui. Norėtųsi, kad tokie įpročiai išliktų ir panaikinus reikalavimą dėvėti kaukes, todėl klientams rekomenduojame išlaikyti gerus įpročius, o kaukių iškart nenumesti į šalį, ypač jei jaučiate kokius nors ligų simptomus arba turite silpną imunitetą“, – pažymi „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė.

Medicininė kaukė sudaro fizinį barjerą, kuris kosint ar čiaudint neleidžia išplisti pasklidusiems viruso lašeliams. Tad žmonės, turintys silpnesnį imunitetą, įsisenėjusių lėtinių ligų ar tiesiog didesnę riziką sveikatai, medicininių kaukių nepadėjo visiškai į šalį ir naudoja jas uždarose erdvėse ar viešajame transporte, kur vis dar išlieka palyginti didelė galimybė užsikrėsti.

Išsikėlė į virtualią erdvę

Praėjus keliems mėnesiams nuo pandemijos pradžios, virusas jau buvo paplitęs ir pasaulis pradėjo tiesiogine prasme užsidarinėti. Prie šių aplinkybių žaibiškai teko adaptuotis verslams, kurie iki tol veikė tik fizinėje erdvėje. Vėliau atlikti tyrimai parodė, jog per pirmąjį pandemijos pusmetį į elektroninę erdvę persikėlė maždaug 20-30 proc.verslų.

Būtent tada suklestėjo prekių pristatymas į namus (puikus pavyzdys – „Maxima“ grupei priklausanti „Barbora“, kurios pelnas per pandemiją išaugo kelis kartus). Žvelgdami į ateitį elektroninės komercijos specialistai vieningai sutaria – prekiauti vien tik fizinėse parduotuvėse bus nebeįmanoma, o tokių situacijų, kai sutrikdoma verslų fizinė veikla, gali atsitikti vėl.

Išsikraustė dirbti į namus

Siekdami užtikrinti darbuotojų saugumą, verslai, galintys sau tai leisti, dirbti namuose išsiuntė kiek įmanoma darbuotojų. Nors darbas namuose nestokoja privalumų – išvengiama važinėjimo į bei iš darbo, dainą atsiranda daugiau laiko asmeniniams reikalams, – trūkumų taip pat apstu. Pastebėta, jog dirbant iš namų yra sunku susikaupti, palaikyti darbinę aplinką, sunkiau užmegzti ryšius su kolegomis. Tačiau, kaip bebūtų keista, daug žmonių galimybę dirbti iš namų vertina teigiamai ir sakosi nenorį šio naujo įpročio atsisakyti.

„Dabartinė darbo iš namų tendencija rodo, kad įmonės, nemažindamos darbuotojų skaičiaus, gali tilpti mažesniame biuro plote. Darbuotojas, turintis nešiojamąjį kompiuterį, gali neprisirišti prie konkretaus stalo, kabineto, o dirbti ten, kur yra internetas ir jungtis kompiuteriui, – sako studijos ARCHAS architektas Tomas Kuleša, projektuojantis biurus. – Tokia optimizacija pagrįsta ekonomiškai, todėl manau, kad tendencija tikrai turėtų išlikti.“

Pakito apsipirkimas

Rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ“ surinkti duomenys rodo, kad pakito ir žmonių apsipirkimo įpročiai: parduotuvėse jie dabar linkę lankytis rečiau ir perka produktų ilgesniam laikui, be to, daug atidžiau stebi kainas. „Palyginti su priešpandeminiu periodu, net 50 proc. daugiau vartotojų pirmenybę teikia dideliems apsipirkimams, kurių metu būtinų produktų įsigyja savaitei ir ilgiau (nuo 38 proc. iki 58 proc.)“, – teigia šio tyrimo ataskaita. Reikšmingas pirkėjų įpročių pokytis: internetu pradėti pirkti švieži vaisiai ir daržovės, duonos ir pieno produktai – prekės, kurių šviežumu prieš perkant vartotojas anksčiau norėdavo įsitikinti vizualiai.

„Panašu, jog dalis pokyčių bus negrįžtami, mažmeninėje prekyboje vyksta kova dėl pirkėjų, nes pergalės permainų metu gali padėti ilgam išlaikyti pirkėją“, – apibendrina tyrimų duomenis „NielsenIQ“ atstovas. 

Patirtis

Jelena D., vertėja:

– Išmokau kosėti į alkūnę, ne į delną. Viešajame transporte stengiuosi sėdėti viena, o ne šalia ko nors. Automatiškai laikausi dviejų metrų distancijos. Pradėjau viską plauti – ir vaisius, ir uogas. Ir pasiskiepijau nuo gripo!

Elena K., IT analitikė:

– Didžiausi pokyčiai įvyko socialiniame gyvenime. Darbas iš namų sujaukė darbotvarkę, dirbti galiu bet kada, iš bet kur. Diena susimaišė su naktimi. Galiu iki išnaktų, gamindama vakarienę, paraleliai per „Zoom“ bendrauti su bendradarbiais.

Saulius D., programuotojas

– Džiaugiausi galimybe dirbti iš namų. Iš įdomesnių naujų įpročių – nustojau naudotis liftu, lipu laiptais ir dar stengiuosi neliesti ranktūrio.

Andrejus Z., vertėjas:

– Iš pradžių panikavau, mazgojau visus pirkinius. Rankas ploviau, stengiausi prie nieko be reikalo nesiliesti, kontaktuoti su kuo mažiau žmonių. Dabar nebent telefonspynės mygtukus spaudžiu ne pirštu, o raktu. Išliko šiek tiek dažnesnis rankų plovimas nei prieš pandemiją. Pavargau bijoti…

TAIP PAT SKAITYKITE