Krikščionių medicinos centras

Pagalbinis apvaisinimas – vienintelė viltis kas šeštai Lietuvos šeimai

Pagalbinis apvaisinimas – vienintelė viltis kas šeštai Lietuvos šeimai

Pasaulinė Sveikatos Apsaugos Organizacija nevaisingumą įvardija kaip ligą. Daugiau kaip 70 procentų Lietuvos gyventojų taip pat yra tos nuomonės, t.y. jie sako, kad nevaisingumas yra liga ir kad sėkmingai spręsti šią problemą ir susilaukti vaikų padeda dirbtinis apvaisinimas. Daugiau kaip 75 procentai žmonių teigia, kad priimant Dirbtinio apvaisinimo įstatymą labiausiai turi būti atsižvelgta į medikų, dirbančių dirbtinio apvaisinimo srityje, nuomone.

Pasak Kauno klinikos „Motina ir vaikas” vadovės Eglės Steponavičienės, Lietuvių tauta nyksta. Gimstamumas šalyje kasmet mažėja. Dėl jo natūralusis gyventojų prieaugis yra neigiamas jau septynerius metus. Viena mažėjančio gimstamumo priežasčių – nevaisingos šeimos. Manoma, kad Lietuvoje kas šešta šeima nevaisinga. Šis skaičius katastrofiškai auga. 50 – 100 tūkstančių nevaisingų porų būrį kasmet papildo dar 2 tūkstančiai ligonių.

Europiečiai 1950 m. sudarė 20 proc. žemės gyventojų, 2003 m. – 12 proc., nedidėjant gimstamumui 2050 m. sudarys tik 7 proc. Daugelyje Europos šalių valstybė labai rūpinasi gimstamumo didinimu. Už kiekvieną gimusį vaiką šeimai mokamos pašalpos, įteisinus dirbtinio apvaisinimo procedūras, visiškai ar iš dalies apmokamos procedūras, gydytojų paslaugų bei vaistų kainas. Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūros ar vaistai nekompensuojami.

„Danijoje 5 procentai visų gimusių vaikų yra po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Galima įsivaizduoti, koks būtų būrys žmonių, jei visi tokiu būdu gimę danai susirinktų į vieną vietą. Jei ne pagalbinis apvaisinimas, jie nebūtų atėję į šį pasaulį. 2003 metų Čekijos duomenys dar įspūdingesni: jų paskaičiavimais, tais metais apie 9-10 procentų visų gimusių vaikų yra po vienokių ar kitokių pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Bet šiose šalyse, kaip ir visur kitur pasaulyje atliekamų pagalbinio apvaisinimo procedūrų mastas daug didesnis nei Lietuvoje. Skandinavijoje per metus atliekama vidutiniškai 1600 procedūrų vienam milijonui gyventojų, Slovėnijoje – 1000, Čekijoje – 800, Lietuvoje – 116, t. y. 300 procedūrų visiems 3,5 milijono gyventojų,” – sako profesorius Svend Lindenberg.



TAIP PAT SKAITYKITE