Seime ketvirtadienį užvirė aršus mūšis dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo – parlamentarai ėmėsi svarstyti šį nevaisingoms šeimoms taikomą gydymo būdą įtvirtinantį įstatymo projektą.
Kaip ir tikėtasi, įstatymo projekto svarstymas sukėlė didžiules aistras ir padalijo Seimą į dvi stovyklas. Štai Tėvynės sąjunga dar ryte išplatino pareiškimą, kuriame teigė, jog frakcija sutartinai balsuos už gyvybės vertę pripažįstantį įstatymo projektą ir nepalaikys A. Čapliko parengto, kuris esą iš tiesų atstovauja ne pagalbos laukiančių šeimų, bet dirbtinio apvaisinimo srityje dirbančių medicinos įstaigų interesus.
Plenarinio podėdžio metu kalbėjęs konservatorius Arimantas Dumčius teigė: „Šiame įstatyme, kurį vadiname liberaliuoju, (taip viešojoje erdvėje įvardijamas A. Čapliko pateiktas projektas – red.) neišlaikoma žmogiškos gyvybės samprata. Yra sena samprata, kai buvo galvojama, kad žmogaus gyvybė atsiranda po kelių savaičių, po kelių mėnesių, kai jau širdelę galima konstatuoti vaisiuje, bet iš tiesų dviejų ląstelių susijungimas jau yra gyvybė, ir, reikia sakyt – žmogiška gyvybė, iš jos vėliau vystosi kūdikis”. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didžiausia A. Čapliko parengto įstatymo spraga – tai, kad didžioji dalis embrionų, kurie nėra panaudojami dirbtinio apvaisinimo metu, praktiškai yra sunaikinami.
Tokiai pozicijai pritarė ir kitas Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas Valentinas Stundys. Parlamentaras teigė, kad, svarstant šį projektą, susiduriama su fundamentaliausiu klausimu – požiūriu į gyvybę. „Tai žmogaus kišimosi į gyvybės paslaptį ribų klausimas, tos ribos peržengimas paneigia pačią gyvybę ir žmogaus prigimtinę esmę”, – sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas.
„Mūsų pozicija esminė – žmogaus gyvybė šventa nuo pat pradėjimo, žmogaus orumas ir neliečiamumas – pirmiausia ir, vadinasi, gyvybės neliečiamumu, vaisiaus ar embriono, vaiko ar suaugusio, senyvo žmogaus ar kenčiančio nuo ligos, ar mirštančio žmogaus gyvybės neliečiamumas yra išeitinė konceptuali mūsų pozicija”, – frakcijos poziciją pristatė V.Stundys.
„Tvarkietis” Algimantas Dumbrava tvirtino, kad, atsižvelgus į konservatorių argumentus, turėtume žengti ir kitą žingsnį – uždrausti abortus.
Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas kolegas, ginančius gyvybę, apkaltino Katalikų Bažnyčios pozicijos protegavimu ir priminė, kad gyvename pasaulietinėje valstybėje.
„Mes einame klerikaliniu keliu, kai Bažnyčia pradeda diktuoti pasaulietinei valstybei, kaip reikia elgtis. Šiuo atveju aš negaliu sutikti. Jei daugelis ES valstybių pasirinkę šiek tiek kitokį kelią, tai leiskime tą dalyką ir Lietuvos piliečiams tą daryt Lietuvoj. Kodėl norime įsprausti į tam tikrus rėmus ir taikyti tokius metodus, kuriuos rekomenduoja Bažnyčia? Jauskitės laisvi žmonės, o ne bijokite pamokslų iš sakyklų”, – ragino A.Sysas.
Tik pradėjęs svarstyti projektą ir išklausęs kalbėtojus, Seimas dėl pasiūlymų jau nebalsavo ir, socialdemokratų siūlymu,- padarė pertrauką iki kito posėdžio.
Primename, kad Seimui buvo pateikti du dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys projektai – Dangutės Mikutienės bei Algio Čapliko. Iš pradžių pritaręs D.Mikutienės sprojektui, Seimo Sveikatos reikalų komitetas vėliau pakeitė poziciją ir pritarė A. Čapliko siūlymams, t.y. siūloma leisti sukurti iki iki dešimties embrionų, juos šaldyti iki penkerių metų.
„Darbietės” D.Mikutienės teiktas konservatyvusis projektas leidžia sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkelta į gimdą, ir ne daugiau trijų, embrionų šaldymas būtų draudžiamas.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.
